Studija apie sąmonės maištingumą

Recenzijoje analizuojama Dainoros Pociūtės monografija “Maištininkų katedros: ankstyvoji reformacija ir lietuvių – italų evangelikų ryšiai”. Pažymima, kad joje autorė laikosi senųjų tekstų, kartu ir faktų priartinimo, artimojo skaitymo taktikos: istorija darosi įdomi, kai perteikiama sąmonės amžininkės, jai įsipareigojusios pažinimu ir susipažinimu. Pabrėžiama, kad monografijoje neapleidžia įspūdis, jog rašoma ne kieno nors, o savo sąmonės istorija, regima specifiniu religinės sąmonės aspektu. Recenzentės nuomone, monografija apie ankstyvąją Lietuvos reformaciją, apie etapą, apimantį apie dvidešimt XVI a. metų, galėjo būti labiau sutelkta į dramą su dviem pagrindiniais veikėjais - mokytu daktaru Abraomu Kulviečiu ir neramios prigimties kunigaikščiu Mikalojum Radvila Juoduoju. Bet monografiją iššakoja Italijos problematika, pagrindinių evangelikų tekstų kontekstai, o kontekstai negali sudaryti tokios stiprios intrigos kaip tekstai, ir todėl istorinis pasakojimas apie juos yra silpnesnis. Konstatuojama, kad medžiagos gausa kartais paskandina svarbiuosius dalykus. Jautria monografijos vieta laikomas poskyris„Kulviečio konfesija: sąžinės atradimas Lietuvoje", kuriame klausiama, ar sąžinė atrandama, ar ji turi savo atskirą pradžią, atskiriamą nuo žmogaus. Reziumuojama, kad monografijos tekstas įtikina, kad reikšmingus pokyčius kultūroje bei visuomenėje sukėlusi reformacija rodo, jog Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė pirmoje XVI a. pusėje priklausė Vakarų krikščionybės arealui.The review analyses the monograph “Maištininkų katedros: ankstyvoji reformacija ir lietuvių – italų evangelikų ryšiai” [The Cathedrals of Rebels: Early Reformation and Lithuanian-Italian Evangelical Relations] by Dainora Pociūtė. The author follows the tactic of close reading of the old texts, including facts: history becomes interesting when it is conveyed by the contemporary of consciousness, who is committed to it by cognition and familiarisation. The monograph creates an impression that the author writes her own consciousness history that is viewed from the specific aspect of religious consciousness. According to the reviewer, the monograph about the early Lithuanian Reformation, the stage covering about two decades of the 16th c., could have been more focused on the drama with two main characters: educated doctor Abraomas Kulvietis and Mikołaj Radziwiłł the Black. Yet the study is branched off by Italian problems, the contexts of the major evangelical texts, and the contexts cannot create such a strong intrigue as texts; therefore, the historical narrative about them is weaker. The reviewer states that abundance of material may sometimes drown out the important things. The section “The confession of Kulvietis: discovery of conscience in Lithuania” is considered to be a sensitive place of the monograph, which asks whether conscience is discovered, whether it has its own beginning separable from a person. The reviewer resumes that the text of the monograph convinces that the Reformation, which caused significant changes in culture and society, shows that the Grand Duchy of Lithuania belonged to the Western Christian areal in the first half of the 16th c