Knights in the Grand Duchy of Lithuania between the late fourteenth and early sixteenth centuries

Baigiantis Viduramžiams kiek prasiplėtė socialinė riterystės aplinka. Nuo Aleksandro laikų į riterius pradedami šventinti miestiečiai. Taip galėjo būti pagerbta miesto vadovybė arba atskiri miestiečiai. Lietuvoje toks nobilitacijos ir pakėlimo į riterius derinys sutinkamas 1525 m., kai Žygimantas Senasis nobilitavo ir pakėlė į riterius Mykolą Jozefavičių. Apibendrinamasis lietuvio didiko riterio pavyzdys galėtų būti Albertas Jonaitis Manvydas. Kilęs iš vienos žymiausių LDK diduomenės giminių, tuo metu jau vienintelis jos atstovas, jaunystę veikiausiai praleido valdovo dvare, tačiau vėliau didesnės politinės karjeros nepadarė ir, nors turėjo padėtį ir sukauptų turtų, šaltiniuose beveik neminimas. Galbūt jo tikruosius interesus atskleidžia Bavarijos hercogų dvaro šaltiniai, aprašantys 1475 m. Landshuto vestuves. Šiose vestuvėse Manvydas dalyvavo kaip Lenkijos ir Lietuvos valdovo Kazimiero Jogailaičio dukters Jadvygos, ištekančios už Bavarijos hercogo Jurgio, palydos narys. Į Bavarijos hercogų dvarą Manvydas atvyko su 50 žmonių palyda, kuri savo reprezentatyvia gausa išsiskyrė iš kitų Jadvygą atlydėjusių Lenkijos ponų ir nusipelnė vietos kilmingųjų dėmesio. Įvykių liudininkai Veitas Ampekas ir Ulrikas Fiuteris savo kronikose išskiria „galingą lenką, vardu Manvydas“ ir aprašo jo turnyrinę dvikovą su Bavarijos hercogu Kristupu. Šią kovą laimėjo hercogas, tačiau kaip pripažinimo ženklą padovanojo Manvydui turnyro prizą ir brangų žirgą. Grįždamas iš iškilmių, lietuvių didikas susirgo ir mirė pakeliui Lenkijoje. Kartu su juo užgeso ir Manvydų giminė. Alberto Manvydo jaunesniojo likimas atspindi riterystės istoriją Lietuvoje: jis buvo, sąlygiškai tariant, „pirmasis ir paskutinysis“ LDK riteris, apsigyvenęs beišnykstančiame riterių pasaulyje ir miręs kartu su juo.In the late Middle Ages the social sphere of knighthood became wider. Since Alexander’s time burghers had been inducted into knighthood. It could be a way of honouring the town management or individual burghers. In Lithuania this combination of nobilitation and dubbing was seen in 1525, when Sigismund the Old nobilitated and dubbed Michal Jozefowicz in this way. Albertas Jonaitis Manvydas could be a generalised example of a Lithuanian noble knight. Born into one of the most prominent noble families in the Grand Duchy of Lithuania (GDL), and at that time possibly the only representative of that stock, most probably having spent his youth in the ruler’s court, subsequently he did not make any brilliant political career despite his status and wealth and he hardly ever appears in sources. His real interests may be disclosed by the sources of the Bavarian court, describing the wedding at Landshut in 1475. Manvydas participated in this wedding as a member of the escort of Hedwig, daughter of Casimir IV Jagiellon, the sovereign of Poland-Lithuania, who was to be married to Duke George of Bavaria. Manvydas arrived with a retinue of 50 persons and that number distinguished them from others. In their accounts, eyewitnesses of the ceremony, Weit Arnpeck and Ulrich Füter, spoke about “a mighty Pole named Manvydas” and described his jousting duel with Duke Christopher of Bavaria. The combat was won by the duke and he presented Manvydas with a tournament prize and a valuable charger. On his way back the Lithuanian nobleman fell ill and died and his death meant the end of the Manvydas family. His fate is a reflection of the history of knighthood in Lithuania – he was kind of “the first and the last knight” of the GDL, who lived and died in the age of the demise of knighthood