Chancery of Grand Duke of Lithuania in the end of the 14th - first half of the 16th century

Straipsnio tikslas - klasifikuoti duomenis apie kanceliariją kaip instituciją: jos sąvoką, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliarijos personalą bei pagrindines kanceliarijos veiklas. Kanclerio institucija LDK atsirado ne dėl didelės korespondencijos ir poreikio parengti daugybę tarptautinių susitarimų. Kanceliarija valstybėje įsteigiama tik tuo atveju, kai suverenui prireikia tarpininko dokumentais patvirtinti santykius su subjektais. Kanclerio institucijos sukūrimas susijęs su Vytauto valdymu. Ji atsirado kai visuomenė išsilaisvino iš kultūrinės izoliacijos ir tapo atvira naujovėms; taip pat žlugo tradicinės institucijos, stiprėjo ryšiai su kaimyninėmis valstybėmis, todėl tai paskatino ne tik priimti krikščionybę, bet ir naujų socialinių bei teisinių institucijų kūrimąsi. XV a. antrosios pusėje - XVI a. pradžioje yra duomenų apie tarnautojus, atsakingus už rusėniškąją ir lotyniškąją kanceliariją. 1505-1517 m. egzistavo vyr. sekretoriaus - šių dviejų padalinių vadovo pareigybė. Tarnautojų veikla ilgainiui vis daugiau siejosi su dokumentų ir laiškų kūrimu. Kanclerio pozicija buvo daugiau susijusi su valstybe, o ne su teismais; kancleriui patikėta rengti vis svarbesnius dokumentus, pvz. LDK statutą. Daroma išvada, jog išoriškai LDK kanceliarija buvo panaši į šiuolaikines kanceliarijas, tačiau viduje iš tiesų ji nuo jų stipriai skyrėsi. Pagrindiniai skirtumai slypėjo asmenų, turinčių teisę išduoti dokumentus struktūroje, santykiuose, profesinių pareigų vykdyme, pavaldume. Svarbiausi pokyčiai LDK kanceliarijoje buvo valdymo centralizavimas ir samdinių profesionalizavimas.The goal of the article is to classify the data about the chancellery as an institution: its definition, the chancellery personnel of the Grand Duchy of Lithuania and the main activities of the chancellery. The chancellery institution in GDL was created not because of a large amount of correspondence, but because there was a need to organize many international meetings. Chancellery is established in a country only when the sovereign needs a mediator to approve relations to subjects through documents. The establishment of chancellery is connected to the ruling times of Vytautas. It appeared when the society freed itself from the cultural isolation and becomes open to new things; traditional institutions also failed, the relations with neighbouring countries became stronger, and that promoted the accepted of Christianity, the creation of new social and law institutions. There is data from the second half of the 15th century to the beginning of the 16th century about the workers that were responsible for the Russian and Latin correspondence. There was a chief secretary in 1505-1517 that was responsible for both departments. The work of the employees eventually became more and more related to the creation of documents and letters. The position of a chancellor was more connected to the state, not to the court chancellor was trusted with more important documents, for example, GDL statutes. A conclusion is made that externally the GDL chancellery was like modern chancelleries, but internally it had major differences. The main differences were regarding the structure of people who were able to provide documents, in the relations, the carrying out of professional duties. The most important differences in the chancellery of GDL was the centralization of power and the professionalization of employees