Kompetencijų vadyba viešojo valdymo reformos kontekste

The changing global economy, dramatic technological change, and increased expectations for government performance demand new attention to the complex set of public skills and capacity. Civil servants are experiencing great pressures emanating from increasing global integration – economic, political, social and cultural. New technology, new ways of organizing work, new means of delivering services and an increasing reliance on temporary employment have redefined the nature of public service. Meeting all these challenges requires a unique combination of knowledge, skills and attitudes and effective human resource development policies and strategies to nurture these competencies.Straipsnyje aptariami viešųjų institucijų valdymo pokyčiai ir jų įtaka žmogiškųjų išteklių vadybai. Viešojo valdymo reforma sąlygoja valstybės tarnybos modernizavimą, siekiant kad valstybės tarnyba taptų lanksti, inovatyvi ir kompetentinga. Viena iš galimų valstybės valdymo modernizavimo strategijų yra kompetencijomis paremtas žmogiškųjų išteklių valdymas. Remiantis atlikta analize teigiama, jog kompetencijų valdymas sudaro galimybę vykdyti lankstesnę žmogiškųjų išteklių valdymo politiką, padeda užtikrinti vykdomos žmogiškųjų išteklių valdymo politikos vientisumą ir koordinavimą bei paskatinti kultūrinius pokyčius valstybės tarnyboje. Tačiau kompetencijų valdymo sistemos įdiegimas reikalauja tam tikrų sąlygų įgyvendinimo, t.y. kryptingo vadovavimo ir politinės valios, kompetentingos žmogiškųjų išteklių valdymo funkcijos viešojo administravimo institucijose, strateginio planavimo ir veiklos vertinimo sistemų įdiegimo. Akcentuojama, kad prieš pradedant diegti kompetencijomis paremtą žmogiškųjų išteklių valdymą, būtina atidžiai išanalizuoti viešojo valdymo reformos pažangą šalyje ir progresą įgyvendinant aukščiau išvardytas sąlygas