Challenges to public service in the context of the new public governance

Viena iš socialinių sistemų transformacijos rūšių yra viešojo valdymo sistemų kaita. Valstybės tarnybos pokyčius suponuojantys iššūkiai yra globalaus pobūdžio reiškiniai, reikalaujantys viešojo valdymo modernizavimo, valstybės tarnybos reformų, naujų inovacinių valdymo formų kūrimo ir įgyvendinimo. Šiandien, valstybės tarnybos, kaip viešojo valdymo posistemės, funkcionalumą lemia veiklos modernizavimo procesų kokybiniai parametrai, interesų grupių integralumo lygmuo, inovatyvios ideologijos plėtra ir inovacijoms palankių sąlygų formavimas, t. y. platus spektras objektyvių sąlygų ir subjektyvių faktorių, jų komponentų rinkinys. Iššūkiai valstybės tarnybai tiesiogiai siejami su integruoto valdymo konstrukcijomis, kompleksinio valdymo dimensijomis. Tai aktualizuoja valstybės tarnybos organizacinės funkcinės pertvarkos, veiklos reformavimo būtinumą, modernizavimo krypčių ir tendencijų strateginių prioritetų išskyrimą tiek globalioje, tiek lokalioje (Lietuvos) aplinkoje. Straipsnyje dėmesys sutelkiamas į universalius valstybės tarnybos kaitos procesus bei atskirų Lietuvos valstybės tarnybos pertvarkos fragmentų identifikavimą ir eksplanavimą.The authors in the article, on the basis of a meta-analysis, theoretical modeling, interpretive method and the method of comparative analysis, seek to describe civil service, as a component of public governance system, and changes of its functional activities. In the beginning of the twenty-first century, the dominant base doctrine became the new public governance, as the product of the evolutionary process of the new public management. Today, its indicators and activities’ specifics are extensively discussed. In the content of the article, the authors purposefully seek to accomplish the following tasks: to distinguish the characteristics of the changes in a civil service system and all levels subsystems, decomposition elements of public service structural-functional changes, mechanisms and typology of changes and their management; to emphasize public interest groups and fulfillment of their expectations, as the most important institutional-functional performance targets of civil service. The authors understand and use the functionality of civil service as a characteristic of certain conditions and factors, which connect innovative and creative activities, highlight strategic priorities, balance centralized and decentralized management and improve the implementation of decisions. Discussing the operational efficiency of civil service in the beginning of the twenty-first century, the authors emphasize the increased qualitative requirements of today’s civil service system, the tasks for civil servants, which seek to establish new and results-oriented forms of behavior, dissemination of innovative activities and development of inter- organizational networking