Rulers of pre-christian Lithuania in the art of the 19-20th c.

Kalbant apie ikikrikščioniškos epochos Lietuvos valdovus, iškyla jų atvaizdų autentiškumo problema, neišliko jokių portretų. Seniausios Lietuvos kunigaikščių portretų versijos kildinamos iš iš A. Guagnini kronikos „Europos Sarmatijos aprašymas“, išleistos XVI a., graviūrų. Šios graviūros patraukė dėmesį romantizmo laikotarpiu, kai, labiausiai dėl literatūros kūrinių poveikio, susidomėta pagoniškos Lietuvos istorija. Graviūromis kaip pirminiais atvaizdais naudojosi daugelis dailininkų, jos padėjo pamatą ikonografinei tradicijai ir paliko savo pėdsakus XX a. mene. XX a. pradžioje, pirmiausia tarp lietuvių dailininkų, išryškėjo noras atsiplėšti nuo įsigalėjusios vaizdavimo tradicijos ir kurti savąją valdovų ikonografiją. Garsiausi šios krypties atstovai – dailininkas Petras Kalpokas ir skulptorius Vytautas Kašuba. Stiprios vaizdavimo tradicijos nebuvimas sąlygoja ikonografijos kūrimo procesą ir šiandien. Romantizmo epochos literatūra taip pat teikė dailininkams daugybę temų ir pasakojimų apie pagoniškos Lietuvos istoriją bei valdovus. Didžiausio dėmesio susilaukė Mindaugas, Gediminas ir Kęstutis. Pagrindiniai istorinės dailės siužetai: Mindaugo krikštas ir karūnacija, Gedimino sapnas ir Vilniaus įkūrimas, Kęstučio ir Birutės susitikimas, Kęstutis – Vytauto tėvas, Kęstučio mirtis. Garsiausi dailininkai, kūrę Lietuvos valdovų atvaizdus, yra Elena Skirmantaitė-Skirmantienė, Mykolas Elvyras Andriolis, Kazimieras Alchimavičius, Vincentas Slendzinskis, Janas Styka, Apolinaras Šimkūnas, Stasys Ušinskas ir Jurgis Juodis.When speaking of the Pre-Christian (or pre-Vytautas) rulers of Lithuania, the problem of the authenticity of their depiction becomes redundant. It is a priori evident that no life portraits survive. The oldest imagined depictions are known from the illustrations of Alexander Guagninis chronicle "A Description of Sarmatian Europe" published in the 16th c. These etchings were brought into attention during the Romanticism age, when, largely due to influence of literature, interest in pagan Lithuanian history surged and they served as a primary image to a lot of artists and, as they became iconographic cliches, left their imprint on the art of the 20th c. Also, a creative trend to move away from Guagnini's tradition and thereby create Lithuania's own iconography of rulers is visible from the beginning of the 20th c. The most prominent representatives of this direction are painter Petras Kalpokas and sculptor Vytautas Kašuba. The absence of a strong tradition of depiction has also determined that the process of creating iconography still continues today. The literature of Romanticism also provided the artists with a lot of subjects and stories from pagan Lithuanian history, among them the subjects involving rulers. The personalities of Mindaugas, Gediminas and Kęstutis have received the most attention. The main subjects noted are: the christening and coronation of Mindaugas, Gediminas' dream and the founding of Vilnius, the meeting of Kęstutis and Birutė, Kęstutis - the father of Vytautas and the death of Kęstutis. The most outstanding artists who chose to depict ancient Lithuanian rulers are Helena Skirmuntt, Michal Elwiro Andriolli, Kazimierz Alchimowicz, Wincenty Sleńdziński, Jan Styka, Apolinaras Šimkūnas, Stasys Ušinskas and Jurgis Juodis