Intervencinių priemonių poveikis energijos taupymui ir šiltnamio dujų emisijų sumažėjimui Lietuvos namų ūkiuose

Energijos taupymas ir šiltnamio dujų emisijų mažinimas keičiant gyventojų elgseną jau keletą dešimtmečių yra tiriamas sociologų bei aplinkosaugos psichologų. Tarptautinės klimato kaitos grupei nutarus savo penktojoje ataskaitoje pagrindinį dėmesį skirti šiam klausimui, mokslininkų tyrimai šioje srityje labai suaktyvėjo visame pasaulyje. Straipsnyje analizuojamas intervencinių priemonių, skirtų keisti gyventojų elgesį, susijusį su energijos vartojimu namų ūkiuose, efektyvumas. Lietuvoje atlikto pilotinio tyrimo rezultatai palyginti su kitose šalyse atliktų panašių studijų rezultatais. Lietuvoje atliktas energijos taupymo ir šiltnamio dujų emisijų mažinimo, keičiant gyventojų elgesį, potencialo vertinimas parodė, kad Lietuvos namų ūkiuose per metus galima sutaupyti 0,132 tne energijos ir taip sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas 1.95MtCO2 per metus. Kaip rodo kitose šalyse atliktos studijos, Lietuvoje energijos taupymo namų ūkiuose potencialas panašus kaip ir kitose šalyse, tačiau Lietuvos klimato kaitos švelninimo politika nukreipta į gamybos sektorių, o vartotojų pusėje taikomos priemonės yra nepakankamos, siekiant išnaudoti energijos taupymo potencialą Lietuvos namų ūkiuose.Household energy conservation and GHG emission reduction have been a topic of interest within applied social and environmental psychological research for a number of decades. Especially with commitments made by Intergovernmental Panel on Climate Change (IPCC) to take more efforts to assess the impact of behavioural changes on GHG emission reduction in their Fifth Report this field of researcher is gaining a lot of attention recently. The article deals with the effectiveness of interventions aiming to encourage households to conserve energy and provides comparison of results of intervention studies aimed at household energy conservation in other countries with the case study conducted in Lithuania. The pilot study conducted in Lithuania aimed at evaluation of energy saving and GHG emission reduction potential in households by applying intervention measures targeting household behavioural changes. The study conducted in Lithuania revealed that energy saving potential makes 0.132 tne per year and GHG emission reduction potential in Lithuanian households makes 1.95MtCO2/year. In comparison to saving potential and measures used for encouraging households to save energy in other countries, climate change mitigation policies used for Lithuanian households are not sufficient for exploiting all GHG mitigation potential