Energijos vartojimo ir energijos intensyvumo kitimo tendencijos išsivysčiusiose ir pereinamosios į rinkos ekonomiką šalyse

Straipsnyje nagrinėjamos energijos vartojimo ir energijos intensyvumo kitimo tendencijos Lietuvoje bei kitose naujose ES narėse ir ES šalyse senbuvėse siekiant įvertinti šias tendencijas pagal darnios plėtros koncepciją. Atlikta analizė naudojant ekonometrinius metodus parodė, kad naujų ES narių pagrindiniai ekonominiai rodikliai konverguoja su ES 15 šalių senbuvių pagrindiniais rodikliais. Galima tikėtis, kad Lietuvos BVP vienam gyventojui, energijos intensyvumas bei vieno gyventojo energijos suvartojimas, jeigu nevisiškai konverguos, tai labai priartės prie vidutinio ES 15 šalių senbuvių lygio. Kitas svarbus aspektas, kuriam straipsnyje taip pat skiriama dėmesio - darnios plėtros socialinių, ekonominių ir aplinkosauginių dimensijų suderinamumas. Įvairių autorių darbai bei Kuznets ekologinė ir klasikinė kreivės parodo, kad, pasiekus tam tikrą ekonominio augimo lygį, galima užtikrinti didesnį pajamų paskirstymo gyventojams tolygumą ir mažesnę neigiamą įtaką aplinkai.The article analyses energy efficiency and energy consumption trends in Lithuania in terms of sustainable development and aims to assess these trends in developed and transition economies. The results of development achieved by EU-15 and other developed countries indicate that the goals of sustainable development such as prosperity, high rates of economic development and low impact on the environment are not conflicting and can be achieved together. Transition economies newly entered the EU and suffering from a high resource intensity of economics and a comparatively low income per capita can converge in terms of the main indicators with EU-15 up to 2020