Dėl Senosios Europos hidronimijos tyrimų mokslinio lygio - atsakymas į polemiką

Straipsnis - atsakas į diskusinę Jürgeno Udolpho publikaciją (Acta Linguistica Lithuanica 62-63, 2011, 161-176), kurioje jis polemizuoja su rašinio, išspausdinto „Blätter für oberdeutsche Namenforschung" 46, 2009 (2010), 3-63, autoriumi. Udolphas straipsnyje kritiškai vertina kai kuriuos Bichlmeierio teiginius ir juos paneigia. Vis dėlto oponento priekaištai nėra pakankamai argumentuoti. Pats Udolphas klaidingai vertina kalboje vykusius procesus, taip atskleisdamas savąjį pastaraisiais dešimtmečiais publikuotų, ide. kalbotyrai ir jos tyrimo metodikai skirtų darbų išmanymą. Galima išskirti tokius jo straipsnio trūkumus. Ide. prokalbės fonetinei sistemai buvo būdingos laringalinės fonemos. Rekonstrukciniai modeliai be šių fonetinių elementų yra pasenę, todėl vertintini kaip iracionalūs. Remiantis šiuo argumentu, galima teigti, kad šaknų „*el-/ol-" rekonstrukcija yra grindžiama pasenusia metodika. Be to, Udolpho pateikiami baltų kalbų iliustraciniai pavyzdžiai nesuponuoja minėta metodika grindžiamo ide. šaknies struktūrinio modelio. Udolpho teiginys, kad ide. prokalbėje neegzistavo sonantas r, yra kazuistinis. Principinis balsių kaitos sekų poveikio semantinei hidronimų diferenciacijai ignoravimas vertintinas kaip mokslinis anachronizmas. Mėginimas vandenvardį „lller" kildinti iš „Elira“, argumentuojamas Krahes etimologiniais svarstymais, yra nesėkmingas. Šio žodžio, užfiksuoto jau IX a. šaltiniuose, geminatos etimologija, kurią mėgino eksplikuoti Krahe ir Udolphas, nėra aiški. Udolpho mėginimas pagrįsti Ulster, Alster ir kt. šios grupės upėvardžių kilmę taip pat grindžiamas jau minėta klaidinga ide. prokalbės garsų raidos pragermanų prokalbėje ir atskirose germanų kalbose aiškinimo metodika. Minėtina, kad Udolpho daromos išvados kontradikcinės vakarų germanų rotacizmo chronologijos aspektu. Nepaisant neigiamo Udolpho suff. pragerm. '-stra - naujo kilmės aiškinimo vertinimo, tradiciškai Krahes, Meido, Udolpho jis traktuojamas kaip pirminis afiksas. Tokia nuostata keistina: šis darybinis formantas radosi sutapus mažiausiai dviem skirtingiems darybos elementams; yra pasiūlyta šio afikso vedinius apeliatyvus vesti iš „s" kamieno formų resp. ide. šaknų su baigmenimis *-s- i r / a r *-d/t- bei n. instrument ide. formanto *-tro-. Šalia tokių darinių galėjo rastis pragerm. suff . *-stra- upėvardžių su antrine n. agentis suff . *-t(e)r- + *-o- tematizacija, būdinga ide. šaknims su baigmenimis *-s - i r / a r *-d/t- arba substantyvizuotiems antriniams ide. adjektyvams, formuotiems su suff . *-ro- iš senųjų „s" kamieno formų. Remiantis argumentais, galima teigti, kad Udolphas nepaiso įprastų šiuolaikinės lyginamosios istorinės kalbotyros resp. indoeuropeistikos tyrimo metodų. Apibendrinant galima daryti išvadą, kad Udolpho pateikta ankstesnė pačių seniausių Europos hidronimų (priskiriamų Senosios Europos, pragermanų ar protokeltų veldiniams) analizė turi būti verifikuojama remiantis šiuolaikinės lingvistikos metodais. Šio tyrėjo išvados grindžiamos senstelėjusiomis nuostatomis ir neperspektyvia metodika, vertinant ją šiuolaikinės indoeuropeistikos aspektu. Tik atlikus visų šios srities darbų patikrą, bus galima spręsti, kiek jų turi išliekamąją vertę.Article is a response to another article in this journal written in a rather polemic tone and providing arguments lacking scientific grounds. This article will show the deficiencies of knowledge that the author of the other article displays, especially as far as historical-comparative linguistics in general and Indo-European linguistics are concerned. It must be concluded that the results the author has achieved by using the research methods in these fields, which have been outdated for decades, will have to be reevaluated by applying modern Indo-European linguistics. After this task is accomplished, one will be able to tell which of the author' s works and their results are safe for further use