Inhabitants of old Panevėžys in the 16th-17th centuries: bioarchaeological analysis

Straipsnyje pristatomi ir analizuojami Senojo Panevėžio kapinių (XVI-XVII a.) bioarcheologiniai duomenys paleodemografiniu ir paleoepidemiologiniu aspektais. Duomenys taip pat palyginti su vienalaikiais didelių Lietuvos laidojimo objektų, atstovaujančių kaimo-miestelio-miesto populiacijoms, bioarcheologiniais duomenimis. Nustatyta, kad Senojo Panevėžio gyventojų gyvenimo ir mirties ryšys buvo labai glaudus visais amžiaus tarpsniais, todėl ši bendruomenė turėjo būti jauna populiacija, kur tik santykinai mažų dalį sudarė vyresnieji. Suaugusių moterų mirties rizika, palyginti su bendraamžiais vyrais, varijavo: didesnė - reprodukciniu, mažesnė - poreprodukciniu periodu. Remiantis tirtais demografiniais ir ūgio parametrais Senojo Panevėžio gyventojai buvo artimesni kaimo bendruomenėms. Biologinių sveikatos rodiklių analizė leido pateikti tam tikrus sergamumo ir mirtingumo priežastinius paaiškinimus.Article is intended to present and analyze bioarchacological data from the cemetery of Old Panevėžys (Senasis Panevėžys) (dated to the 16th-17th centuries) in terms of paleodemographical and paleoepidemiological aspects. The material is also compared with large simultaneous Lithuanian skeletal collections from rural, town and urban cemeteries. Hie relationship between life and death was very close in the community of Old Panevėžys, i.e. due to high mortality rates, the population was characterized by high numbers of young and low numbers of older individuals, respectively. Sex differences in the risk of mortality were fluctuating depending on age. Females in reproductive period had a higher risk of mortality; while those who survived it had a lower risk than contemporary males. Based on demographical and height data, community of Old Panevėžys was more similar to rural rather than to urban populations. In addition, skeletal indicators of biological health capacitated for some plausible explanations for patterns of morbidity and mortality