Apie vėlyvojo paleolito periodizaciją Lietuvoje. E. Šatavičiaus koncepcijos kritika

Straipsnyje autorius reiškia savo mintis ir kviečia skaitytoją diskutuoti apie E. Šatavičiaus apgintoje disertacijoje pareikštą požiūrį į vėlyvojo paleolito palikimą Lietuvoje. Pirmąją vėlyvojo paleolito Lietuvoje periodizacijos schemą yra sukūrusi R. Rimantienė. 1971 m. galutinė tokios periodizacijos versija buvo paskelbta R. Rimantienės monografijoje ,,Paleolitas ir mezolitas Lietuvoje“. Monografija buvo išleista rusų kalba. R. Rimantienės monografijoje išskirtos Pabaltijo Madleno ir Hibridinė grupės, ir Svidrų kultūra. Pastebima, kad per 30 metų laikotarpį, Lietuvos archeologams nepavyko surinkti daugiau informacijos ir pagausinti šaltinių bazę, kuri leistų daugiau pažinti vėlyvąjį paleolitą. Išsakydamas tyrimų problemas, ir remdamasis daugiau senais paviršiaus rinkiniais arba medžiaga, gauta iš maišytų įvairialaikių gyvenviečių, E. Šatavičius sudarė periodizacijos schemą, kurioje išskirti 5 kultūriniai junginiai. Šie kultūriniai junginiai yra datuojami ir dalijami į etapus, nustatomi jų tarpusavio ryšiai. Straipsnio autoriui pateiktos E. Šatavičiaus išvados kelia abejones, todėl publikacijoje tai aptariama. T. Ostrauskas pateikia E. Šatavičiaus koncepcijai rimtų argumentų prieš, kuriuos ir išsako straipsnio eilutėse. Atkreipia dėmesį į metodiką, kaip buvo sukurta minima koncepcija. E .Šatavičiui priekaištaujama, kad jis savo tyrimų nėra parėmęs statistiniais duomenimis. Pastebima, kad E. Šatavičiaus periodizacijoje naudojama titnago kasyklų medžiaga, o to daryti nederėtų. Teigiama, kad nevalia išskirti naujos kultūros pagal tik kelių ,,būdingų“ kasyklų radinius.The author of this article expresses his thoughts and invites the reader to discuss about E. Šatavičius’ opinion on the heritage of the Late Palaeolithic in Lithuania expressed and defended in his doctoral thesis. The first periodization scheme of the Late Palaeolithic in Lithuania was developed by R. Rimantienė. In 1971, the final version of this periodization was announced in R. Rimantienė’s monograph “The Palaeolithic and the Mesolithic Ages in Lithuania”. The monograph was published in the Russian language. In her monograph, R. Rimantienė distinguishes the Magdalenian and the Hybrid groups of the Baltic region and the Swiderian culture. The author notes that over a period of 30 years, Lithuanian archaeologists did not manage to find more information and to enhance the source base, which would ensure better perception of the Late Palaeolithic Age. Listing the problems of the research and relying more on old surface collections or materials obtained from various settlements of various periods, E. Šatavičius formed a periodization scheme, which distinguishes 5 cultural combinations. These cultural combinations are dated and divided into stages, and their interrelation is defined. The author expresses certain doubts with regard to E. Šatavičius’ conclusions, therefore, he discusses them in the publication. T. Ostrauskas presents solids arguments opposing E. Šatavičius’ concept, which he discusses in the article. The author draws the reader’s attention to the way the above concept was developed. He claims that E. Šatavičius did not base his research on statistical data. The author claims that a new culture cannot be defined only on the basis of findings from several “typical” mines