Pensijų reformos eiga ir problemos

Straipsnyje nagrinėjama 1995 m. pradėtos pensijų reformos eiga, akcentuojant perėjimą nuo privalomojo prie savanoriškojo kaupiamojo draudimo. Esama skirtingų pensinių fondų kaupimo ir išmokėjimo sistemų, kurių pasirinkimą lemia šalies požiūris į žmogaus ir valstybės atsakomybę, demografinė, ekonominė situacija, tradicijos. Socialinių transformacijų metu Lietuvoje buvo mėgintas kurti korporatyvinis socialinės apsaugos modelis, tačiau toks modelis pasirinktas ne dėl siekimo pakartoti Bismarko principą ar dėl darbo rinkos partnerių įtakos, tačiau dėl siekimo padidinti stimulus dalyvauti darbo rinkoje. Tačiau galų gale pasirinktas ne radikalus pertvarkos modelis, o tik nežymiai patobulintas esamas modelis, kuriame vos menka dalis įmokų gali būti skiriama mokėjimams į kaupiamuosius fondus. Dabartiniu metu veikianti pensijų reforma yra tobulintina, nes ji negarantuoja esminio pensijų didėjimo, neaktyvina pačių dirbančiųjų spręsti aprūpinimo senatvėje klausimus. Tobulinant šiandieninę reformą, būtina imtis tokių nepopuliarių priemonių kaip pensinio amžiaus ilginimas diegimo, taip pat mokesčių surinkimo sistemos tobulinimo. Tačiau didžiausia įtaka gyvenimo sąlygoms gerinti tikėtina tik iš esmės pasikeitus ūkio ekonominei situacijai, padidėjus darbo užmokesčiui ir sumažėjus šešėlinės ekonomikos poveikiui. Esant šiandieninei pensijų reformai, esminis senatvės gyvenimo lygio pagerėjimas gali būti užtikrintas tik tada, kai darbuotojai sukaups patys ar per kaupiamąjį gyvybės draudimą papildomų išteklių.The paper analyses the course of the pension reform, started in 1995, emphasising the transition from mandatory to voluntary accumulative insurance. There are different systems of pension fund accumulation and payment, and their choice is determined by the country’s attitude towards responsibility of an individual and the state as well as the demographic and economic situation and traditions. During the period of social transformations, Lithuania attempted to create a corporate social security model, yet it was chosen not because of the objective to repeat the Bismarck principle or the influence of the labour market partners, but because of the objective to increase the stimuli to participate in the labour market. However, Lithuania finally chose not the radical reform model, but a slightly improved current model, under which a minor share of contributions may be included in accumulation funds. The current pension reform should be improved, because it does not guarantee the fundamental increase in pensions and does not encourage the employed to solve the issues of welfare in the old age. When improving the current reform, the unpopular measures such as the extension of the retirement age and the improvement of the tax collection system must be undertaken. However, the highest influence on the improved living conditions is likely only if the economic situation basically changes, remuneration increases and the impact of the grey economy is reduced. In the context of the current pension reform, the fundamental improvement of the old-age standard of living might be ensured only when the employed accumulate additional resources themselves or through accumulative life insurance