Anglų kalbos kultūrinių realijų vertimas į lietuvių kalbą Joanne Harris romanuose

Literatūrinių tekstų vertimuose greta lingvistinės vis dažniau akcentuojama vertėjo sociokultūrinė ir tarpkultūrinė kompetencijos, be kurių kokybiškas grožinės literatūros vertimas nėra įmanomas. Straipsnyje aptariama kultūrinių konceptų samprata bei analizuojamos vertimo strategijos, taikytos verčiant kultūrines realijas iš anglų kalbos į lietuvių. Atlikta teorinės literatūros analizė parodė, jog vertimo teorijoje yra daug neaiškumų ir dviprasmybių nagrinėjamais klausimais: nėra vieningo termino kultūrinėms realijoms apibūdinti, tad daug skirtingų terminų yra vartojama sinonimiškai; nėra vieningos kultūrinių realijų klasifikacijos; terminai, vartojami vertimo strategijoms apibūdinti, vertimo strategijų apibrėžimai ir skaičius skiriasi priklausomai nuo autoriaus ir šaltinio; nėra vieningos nuomonės, kokia vertimo strategija tinkamiausia vienu ar kitu atveju. Praktiniam tyrimui pasirinkti du britų rašytojos Joanne Harris romanai ir jų vertimai į lietuvių kalbą – „Šokoladas“ (vertėja Galina Baužytė-Čepinskienė) ir „Ledinukų bateliai“ (vertėja Eglė Bielskytė). Pavyzdžiai suskirstyti remiantis Eirlys E. Davies vertimo strategijų klasifikacija, skiriančia septynias kultūrinių realijų vertimo strategijas. Tai kultūrinės realijos išsaugojimas, pridėjimas, praleidimas, globalizacija, lokalizacija, vertimo transformacija ir kultūrinės realijos sukūrimas. Išanalizavus abu romanus, nustatyta, kad kultūrinės realijos daugiausiai verčiamos taikant lokalizacijos vertimo strategiją. Didžioji dalis tikrinių vardų yra transkribuojami atsižvelgiant į fonetinį aspektą bei taikant lietuviškas gramatikos taisykles. Išimtys pastebėtos perteikiant istorinių/ religinių asmenybių vardus ar pavadinimus, kurie turi nusistovėjusią adaptuotą lietuvišką formą. Pridėjimo strategija išnašos forma yra dažnai vartojama aiškinant ne anglų kilmės žodžius. Dviejų vertimo strategijų pavyzdžių, t. y. kultūrinės realijos sukūrimo ir transformacijų, analizuojamuose romanuose nebuvo rasta.Article, on the basis of two Joanne Harris’s novels and their translations into Lithuanian, aims to analyse translation strategies for culture-specific items. The paper describes the concept of culture, investigates peculiarities of culture-specific concepts and discusses possible ways for translating them. The theoretical research has revealed many ambiguities in the translation theory: there is no single term to define culturespecific items and many different terms are used interchangeably; there is no single classification system for culture-specific items; terminology to define translation strategies for culture-specific items is not unified and their number and specifics vary from one source to another; the choice of the translation strategy in a particular case is a controversial issue. Davis’s classification of translation strategies is used for the practical part of the research and all the instances are analysed under seven headings: preservation, addition, omission, globalization, localization, transformations and creation. The study results have demonstrated that the strategy of localization has been used most often. The major part of proper names is transcribed taking into account phonemic aspect and applying Lithuanian grammar rules. A few exceptions are made to the names of historical/ religious personalities or names which have the adapted established Lithuanian form of the name. Addition as a footnote is very often used to explain the words of non-English origin. Translation strategies of creation and transformations were not found in the novels under analysis