Postmodernist existence of the art categories: the processes, environments and trajectories of musical genre

Straipsnis analizuoja postmodernistinę muzikos žanro kategorijos būtį, slinktis, tendencijas ir tapatybes. Svarstant išryškėja „postmodernistinio posūkio“ padariniai, kurie iškilo apmąstant institucionalizuotų meno teorijų kategorijas ir sąvokas, dekonstruojant jų teorijas. Teorinės ir koncepcinės tyrimo atramos grindžiamos postmodernistinės filosofijos, literatūrologijos ir muzikologijos teorijomis, pastarosios aptariamos muzikos žanro (genotipo) postmodernistinės raidos problematikos požiūriu. Naujai interpretuojama muzikos žanrų mini- ir makrosistemos samprata, pabrėžiant jos rekursyvinės saviorganizuojančios sistemos pobūdį. Apmąstomas „laisvojo žanro“ (librožanro) fenomenas ir prognozuojamos žanrinų statusų (senosios tradicijos monožanras – poližanras – laisvasis žanras ir naujosios tradicijos monožanras) situacijos makrosisteminės dinamikos požiūriu. Siūloma kūrinio žanro struktūros analizės schema-algoritmas ir aptariamos analitinės procedūros. Taikomi komparatyvistinis, analitinis, sistemologinis, modeliavimo, tarpdisciplininių prieigų tyrimo ir kiti metodai.Article looks at postmodernist existence, shifts, trends and identities of a musical genre as a category. The discussion reveals consequences of the “postmodern turn” that emerged while contemplating on categories and concepts of institutionalised art theories and deconstructing the theories. Conceptual and theoretical grounds of the research were built on postmodernist philosophy and theories of literary studies. The latter were discussed from the point of view of topics particular to postmodernist philosophy of a musical genre (genotype). The article provides a new interpretation of the conception of mini- and macro-system of musical genres, underlining the recursive nature of the self-organising system. It also focuses on the phenomenon of a “free genre” (libro-genre) and prognosticates situations of genre statuses (mono-genre of the old tradition – poly-genre – the free genre and mono-genre of the new tradition) from the point of view of macro-systemic dynamics. The author suggests a scheme-algorithm for analysis of genre structure of an artwork and discusses analytical procedures. Comparative, analytical, systemic, modelling, interdisciplinary access research and other methods were used