What is really new?

Postmodernizmas kaip socialinis, episteminis kultūros reiškinys siejamas su vartotojų visuomenės susiformavimu po II-ojo pasaulinio karo, technologine revoliucija ir radikaliu žinojimo legitimacijos pasikeitimu (XX a. 7-asis dešimtmetis). Tai bendroji ašis, apie kurią sukasi galybė kitų charakteristikų: didžiojo naratyvo krizė, istorijos pabaiga, realybės ir subjekto išnykimas, simuliakrų įsigalėjimas, antiesencializmas, pliuralumas, tarpdiscipliniškumas etc. Postmodernizmas yra svarbi literatūrinės minties kategorija. Straipsnis paremtas klausimais, kylančiais tiriant postmodernizmo, sudrebinusio pamatines mąstymo apie literatūrą kategorijas, fenomeną: ar literatūrinis postmodernizmas laikytinas epocha, kaip klasicizmas, romantizmas, modernizmas? Ar įmanoma apibūdinti postmodernizmą kaip stilių? Ar postmodernizmui numarinus autorių, dar galima kalbėti apie autorinį stilių? Ar tebeegzistuoja talento kriterijus? Ar postmodernizmas tikrai „pribaigė“ naratyvą, pradėtą ardyti jau modernizmo? Tai, ką postmodernizmas padaro su literatūrine pasakojimo forma, yra panašu į tai, ką jis padaro su stilistinėmis priemonėmis, t. y. „pažeidžia“ signifikanto ir signifikato sutartį, perveda jį į signifikanto plotmę ir paverčia kalbiniu žaidimų lauku. Postmodernizmo patirtis padarė savo – ironijos išlavinta akis sunkiai pakelia sentimentalumą ir didaktizmą. Dėmesys kasdienybei, konkretybei, transcendencijos paieškos imanencijoje, ko gero, irgi postmodernizmo pamokos – nebeįmanoma nedvejojant pasitikėti abstrakčiomis idėjomis ir deklaracijomis, iš anksto duota ir nesvyruojančia tapatybe.The article deals with the most problematic aspects of literary postmodernism and interpretation of the latter in the Lithuanian literature and literary criticism. Literary postmodernism is essentially a contestable and contradictory phenomenon. The discussion of postmodernism in purely literary terms, for example the ones of style, leads to enormous extension and raises numerous problems, such as the problem of periodization and others. Postmodern tendencies in literature are closely related with the so-called postmodern condition of society and with theories of postmodernism. The phenomenon is interpreted as a timeserving practice. The author of the article argues that the Lithuanian literature, as well as world literature, is changing. Postmodern literature did its best, and the concept of postmodernism does not give a perspective of the ongoing changes. It is difficult to give a name for the new tendency, but the main feature of it is the poetics of minimalism, attention to everyday life and searching for the transcendental level in the immanent one