Transport of the inhabitants of the Jurbarkas' region: retrospection, peculiarities and usage

Straipsnio objektas – Jurbarko rajono valstiečių kinkomasis transportas. Tikslas – išryškinti būdingiausius lokalinius darbinių bei išeiginių transporto priemonių konstrukcijos bruožus, gamybos pobūdį, kaustymo dinamiką, naudotus pakinktus bei kinkymo būdus XIX-XX a. bei šių realijų sąsajas su kitomis Lietuvos etnografinėmis sritimis. Dėl Vakarų ir Rytų kultūrų įtakų, ekologinių, ūkinių, ekonominių, socialinių ir istorinių sąlygų, etninių tradicijų Lietuvoje susiformavo gana ryškūs kinkomojo transporto priemonių regioniniai ypatumai. Jurbarkiečių vasaros ir žiemos darbinių bei išeiginių transporto priemonių konstrukcijai ir formoms didžiausią poveikį turėjo Vakarų kultūra, nors iki XIX a. pabaigos pastebima ir Rytų kultūrai būdingų bruožų, pasireiškusių pakinktų kompleksų ir kinkymo būdų naudojimu. Šiose vietovėse naudoti vežimai ir šlajos buvo daugiau panašūs į naudotus Suvalkijoje, Mažojoje Lietuvoje bei dalyje Žemaitijos. Archyvų duomenimis, šio rajono dvaruose kaustyti vežimai ir šlajos naudoti jau XIX a. pradžioje, o valstiečių ūkiuose – XIX a. aštuntuoju dešimtmečiu. Geležinašiai vežimai valstiečių ūkiuose pasirodė dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą, plačiai išplito XX a. trečiuoju dešimtmečiu. Tuo laiku kylant ekonomikos lygiui padidėjo ir šventinių vežimų – brikelių, fajetonų, šlajukų bei važelių gamyba. Archyvų duomenimis, XIX a. dabartinio Jurbarko rajono teritorijoje naudoti trys pakinktų kompleksai – plėškės, pavalkai su viržiais ir pavalkai su lanku. Nuo XIX a. pabaigos – XX a. pradžios ūkiuose išplito vieninis ir porinis kinkymo būdai plėškėmis.Subject of the article is horse transport means of peasants of Jurbarkas region. The article aims to highlight the most characteristic features of construction and way of production of working and holiday carts and sledges, including information on dynamics of horse shoeing, the harness and ways of harnessing during XIX-XX centuries. Due to influence of Western and Eastern cultures as well as due to ecological, economic, social and historical conditions and Lithuanian ethnic traditions quite noticeable regional particularities of means of carting have been observed. Western culture had the greatest influence towards construction and forms of summer and winter, working days and holiday carts, although till the end of XIX century features of Eastern culture, i.e. complex of harness and ways of harnessing, are also observed. Carts and sledges used in these areas were more similar to those used in Suvalkija, Lithuania Minor, and in a part of Žemaitija. Referring to the data of archives, estates of the present region used shoed carts even at the beginning of XIX century and peasants farms – in 1870s. Iron axle carts at peasants’ farms appeared even before the World War I and widely spread only in 1940s. At that time under growing of economical level production of festival carriages (brikeliai, fajetonai, šlajukai, and važeliai) has increased. Referring to the data of archives, during XIX century in the territory of current Jurbarkas three complexes of harness were used, i.e. traces, collar with traces or a shaft bow. From the end of XIX century till the beginning of XX century one-horse and two-horse types of harnessing with traces became popular