Peculiarities of horse-drawn vehicles in Zanavykai ethnical area

Kinkomosios transporto priemonės – svarbi valstiečių ūkio inventoriaus dalis, kuriai tenka reikšminga vieta valstiečių buityje ir ūkinėje veikloje. Lietuvoje buvo gana didelė vežimų, rogių ir pakinktų įvairovė, kuriai susidaryti turėjo įtakos ūkinė veikla, etnografinės tradicijos, kaimyninių tautų poveikis, ekologinės ir socialinės sąlygos. Šis straipsnis yra ilgamečių Lietuvos transporto priemonių tyrinėjimų tąsa. Remiantis etnografinėse ekspedicijose surinkta medžiaga, apibūdinami zanavykų valstiečių naudotų kinkomojo transporto priemonių bruožai. Respondentų pasakojimai atskleidžia, kad Zanavykijoje XIX a. antrojoje – XX a. pirmojoje pusėje naudoti pirmojo tipo vežimai, kurių priekinę ir užpakalinę dalis jungė viena kartis – pertraukas. Tai darbiniams poriniams vežimams būdinga konstrukcija. Respondentų pasakojimų analizė parodė, kad dauguma zanavykų valstiečių geležinašius vežimus įsigijo prieš Pirmąjį pasaulinį karą, tačiau jie buvo daugiau skirti važiuoti į miestą ar į turgų, o lauko darbams dar naudojo medinašius vežimus. XX a. 3–4 dešimtmetį turtingi ūkininkai be bričkų ir brikelių dar pradėjo dirbdintis puošnius porinius vežimus – fajetonus. Zanavykų šlajos ir šventinės rogės savo pagrindine konstrukcija nesiskyrė nuo kituose Lietuvos regionuose naudotų to paties tipo žiemos transporto priemonių. Transporto priemonių ir pakinktų raida Zanavykuose atitiko bendrąsias raidos tendencijas Lietuvoje. Išsiskyrė tik vietiniai pavadinimai ir vyraujančių transporto priemonių variantai.Horse-drawn vehicles are an important part of peasants’ farm inventory, which plays a significant role in peasants’ household and farming activities. There was a wide diversity of carts, sledges and harness in Lithuania due to farming activities, ethnographic traditions, the impact of neighbouring nations, and ecological and social conditions. This paper is the continuation of a long research of Lithuanian vehicles. Based on the material collected in ethnographic expeditions, the paper describes the features of horse-drawn vehicles used by Zanavykai peasants. The respondents’ stories reveal that carts of the first type, in which the front and back parts were connected by a perch, were used in Zanavykai region in the second half of the 19th c. – the first half of the 20th c. This construction is characteristic of working pair-horse carts. The analysis of the respondents’ stories revealed that most Zanavykai peasants acquired iron shaft carts before World War I, yet their purpose was to drive to the town or the market, whereas wooden shaft carts were used for field work. In the 1920s–1930s, besides buggies and droshkies, rich farmers started making flamboyant pair-horse carts – phaetons. Zanavykai wood-sledge and festive sledge did not differ in their main construction from winter vehicles of the same type used in other Lithuanian regions. The development of vehicles and harness in Zanavykai corresponded to the general development trends in Lithuania. Only local names and variants of prevailing vehicles differed