Women's correspondence in the Grand Duchy of Lithuania in the first half of the 16th century. Problems. Form. Content

Straipsnyje apžvelgiama XVI a. pirmosios pusės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės moterų korespondencija, laiškų skaičius, jų kalba, autorystės problemos, adresatai, turinys ir žodynas. To laikotarpio moterų laiškų nėra gausu. Yra žinoma per 30 išlikusių Lietuvos didikių ar iš Lenkijos į Lietuvą atvykusių didikių laiškų, parašytų iki 1551 m. Didžioji dalis moterų nemokėjo lotyniškai ir rašė rusėniškai ar lenkiškai. Didikės buvo susipažinę su reikalavimais keliamais laiško regulai. Net ir artimiesiems rašytuose moterų laiškuose sunku įžvelgti bent kokią deformalizaciją. Dažnai moterys nenurodydavo parašymo vietos ar tikslios datos. Pagrindinė jų laiškuose svarstoma problema buvo sveikata. Dažnai aptariamos ir įvairios šeimos problemos. Nuo 1540 m. pastebima nauja tema moterų laiškuose: kitų asmenų užtarimai didesnę įtaką turintiems giminaičiams. Pats laiškų stilius yra paprastas, be literatūrinių įmantrumų, o žodynas nėra turtingas, mintys reiškiamos paprastais, kasdieniais žodžiais.The article discusses women's correspondence in the first half of the 16th century, the amount of letters, their language, authorship, addresses, content and vocabulary. Women's correspondence of the first half of the 16th century is not abundant. More than 30 letters are known to survive, written by Lithuanian noblewomen and immigrant Polish noblewomen until 1551. But only a part of letters survived. Majority of these women did not know Latin and corresponded in Polish and Ruthenian language. Noblewomen knew requirements of form and style of letters. Letters in the Ruthenian language of this period contain same deviations from obligatory formalities. Deformalization is hardly to be detected even in letters by women written to close relatives. In most cases women did not indicate the accurate date and place. The main problem important to women was health. Often letters discuss various family problems. Since 1540s, the new subject emerges in women's correspondence: intercessions with relatives of greater influence for other persons. The style of letters is simple, without any literary elaborations. Vocabulary is not rich, simple words of daily usage dominate