Heritage industry in Lithuania

Paveldo industrijos ištakos Lietuvoje sietinos su XX a. paskutinio dešimtmečiu (maždaug nuo 1998 m.) išaugusia šalies ekonomika, padidėjusia gyventojų perkamąja galia, kuri leido daugiau laiko ir pinigų skirti laisvalaikiui ir pramogoms, kartu ir paveldui. Be to, tuo pačiu keitėsi ir istorinė kultūra, vyraujantį didįjį naratyvą imta pildyti smulkesniais pasakojimais bei ieškoti naujų paveldo perėmimo būdų. Todėl atsirado ir išpopuliarėjo senovės amatų dienos, pramonėje pradėta akcentuoti „ilgametes gamybos tradicijas“, padidėjo senovinių daiktų paklausa. Tačiau iš esmės šie pokyčiai Lietuvos paveldosaugos praktikos nepakeitė. Paveldo industrija Lietuvoje pasireiškė ne subalansuotos paveldo valdybos kontekste, o pramogų versle ir pramonės rinkodaroje.The origin of heritage industry in Lithuania is connected with economic growth and an increase in the purchasing power of people in the 1990s (around 1998), which enabled them to spend more time and money on leisure and entertainment as well as heritage. Changes were also observed in historical culture. Prevailing narration was supplemented with shorter stories, and new means to take over heritage were sought. This determined the origin and popularity of Days of Ancient Crafts, “old production traditions” were revived in industry, and demand for artefacts increased. However, these changes did not affect Lithuanian heritage protection substantially. Heritage industry in Lithuania manifested itself in leisure and entertainment marketing rather than in balanced heritage management