From the nationalist to the societal protection of heritage - the two heritage booms in the post soviet Lithuania

Atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje politinių, o kartu ir socialinių bei ekonominių pokyčių įtakoje, kilo vertybinė krizė, kuri neaplenkė ir paveldo sferos. Ši situacija atspindi paties paveldo suvokimo kaitą, kurią apibūdina pokyčiai paveldo verčių hierarchijoje ir naujų verčių aktualizavimas. Bene ryškiausiai matomas santykio su sovietiniu palikimu pokytis. Šio straipsnio koncepcija kyla iš idėjos, kad paveldo vertės nėra vien tik „techniniai“ sprendimai, skirti paveldo objektų reikšmingumui nustatyti ir dokumentuoti. Vertės paveldo objektams suteikiamos sociokultūriniame kontekste, kuris nuolat kinta. Sociokultūrinis kontekstas šiame darbe apibrėžiamas kaip fizinė aplinka, istorinės paradigmos ir naratyvai bei socialiniai ir ekonominiai procesai, turintys įtakos kultūros paveldo saugojimui. Tai kultūrinės, socialinės, ekonominės ir daugelis kitų priežasčių, tarp jų ir asmeninės, kodėl palikimas yra įvertinamas ir tampa paveldu. Tokia koncepcija padeda peržengti tradicines technines paminklosaugos užduotis, susijusias su paveldosaugos ir paveldotvarkos klausimais, ir pereiti prie esminės paveldo problematikos, susijusios su materialiųjų liekanų vertinimu ir tapsmu paveldu, kartu keliant pamatinius paveldo „gimimo“ klausimus, tokius kaip: kas dalyvauja paveldo kūrimo procese, kokiais kriterijais remiantis pasirenkami paveldo objektai ir kokiais būdais materialiosios liekanos paverčiamos paveldu? Šiame straipsnyje siekiama išryškinti susidomėjimo paveldu posovietinėje Lietuvoje suintensyvėjimo laikotarpius bei atskleisti įtaką dariusius socialinius ir ekonominius faktorius.In the independent Lithuania two periods of increased interest in heritage (the heritage boom), determined by separate factors, can be fixed. That is the boom of nationalist heritage, which arose in the beginning of Independence, inspired by the fight for the Lithuanian independency, during which the values of Lithuanian nationalist identity were actively actualised; and the boom of societal heritage, which showed up in the turn of centuries, which was boosted by improved economic situation and brought the importance of social and economic values. The heritage became not only the matter of state and its institutions, but social organizations and private persons involved into the protection of heritage, regionalism and multiculturalism of heritage were started to emphasise