The Enlightenment Dialectics

Straipsnyje nagrinėjamos temos, kurias Švietimo dialektikoje (1947) plėtojo Frankfurto kritinės mokyklos sociologai Maxas Horkheimeris ir Theodoras Adorno. Įrodinėjama, kad juo ši knyga tolsta nuo mūsų laiko atžvilgiu, tuo labiau mums jos trūksta, ypač apmąstant šiuolaikinius Lietuvos visuomenės politikos, ekonomikos, kultūros pokyčius. Šiuolaikinei nekritiškai Lietuvos socialinių mokslų savivokai, kaip teigiama straipsnyje, ypač stinga trijų komponentų, kuriuos originaliai formavo Frankfurto mokyklos sociologai. Pirma, iki šiol Lietuvoje kritiškai beveik nesvarstomas socialinių mokslų metodo ir Švietimo epochos brandintos pažangos, neutralaus eksperimentinio mokslo, kaip dėsnius nustatančio mokslo, santykis. Antra, šiuolaikinė kultūros industrija Lietuvos visuomenėje yra šiuolaikinio libertarinio ekonomizmo sistemos dalis, atliepianti kapitalo ir suinteresuotų visuomenės grupių interesus. Viešosios nuomonės, politinių partijų ir politinių lyderių reitingų, pasitikėjimo politikais tyrimai, jei jie neapmąstomi kritiškai, atliepia ekonomizmo sistemos interesus. Pasitelkiant Horkheimerio ir Adorno sąvokas, kritiškai analizuojamos konformistinės Lietuvos visuomenės tendencijos ir nekritiškas visuomenės požiūris į kultūros industriją. Trečia, atkleidžiami Horkheimerio ir Adorno eseistinės, meniškos sociologinės kalbos privalumai, kurie išryškėja lyginant jų mąslią eseistiką ir tariamai neutralią sociologinių apklausų metodiką.The article discusses themes, which were developed in Enlightenment dialectics (1947) by sociologists of Frankfurt Critical School - Max Horkheimer and Theodor Adorno. The author argues that the further back in time this book appears, the more we lack it, especially when reflecting on political, economic, cultural changes in life of Lithuanian society. Contemporary, non-critical self-perception of Lithuanian social sciences especially lacks three components, which were originally formed by Frankfurt school sociologists. Firstly, until now in Lithuania, there is no critical discussion on relation between social science methodology and the concept of progressive, neutral, experimental science cultivated by the Enlightenment epoch. Secondly, contemporary cultural industry in Lithuanian society is a part of contemporary libertarian economic system, serving the interests of capital and active social groups. Research of public opinions, ratings of political parties and leaders, ratings of trust in politicians, when not reflected critically tends to serve the interests of economic system. By using Horkheimer’s and Adorno’s concepts, the author critically examines conformist trends in Lithuanian society and non-critical attitude of society towards cultural industry. Thirdly, the article defines advantages of Horkheimer’s and Adorno’s essayistic, artistic language of sociology, which becomes manifest in comparing their reflective essays and allegedly neutral method of sociological survey