Spaudos laisvė ir cenzūra nepriklausomoje Lietuvoje 1918-1940 m.

Spaudos laisvė - neatsiejama švietimo, mokslo, kultūros ir visuomenės dalis. Kalbant apie spaudos laisvę ir cenzūrą, kyla klausimas, kokia šiame procese yra bibliotekos vieta. Bibliotekoje turi būti suteikta galimybė laisvai naudotis informacija, o cenzūrai čia neturėtų būti vietos. Šiame straipsnyje apžvelgiama 1918-1940 m. spaudos laisvės ir cenzūros raida, analizuojamos konkrečios cenzūros praktikos sritys, trumpai charakterizuojamas vienas išsamesnių iš žinomų tarpukario Lietuvos cenzūros sudarytų draudžiamų knygų sąrašų - "Index librorum prohibitorum". Spaudos laisvė ir cenzūra buvo vienas iš veiksnių, turėjusių įtakos formuojant tarpukario Lietuvos kultūrinį elitą. Atlikta analizė parodė, kad spaudos laisvė šiuo istoriniu laikotarpiu buvo gana suvaržyta. Svarbiausias veiksnys, ribojęs spaudos laisvę ir leidęs vešėti cenzūrai, buvo demokratinės valdžios nebuvimas, kuris pasireiškė autoritariniu Smetonos režimu. Spaudos laisvės apribojimai pirmiausia darė įtaką komplektuojant bibliotekų fondus. Tarpukario Lietuvoje nebuvo sukurta privalomojo egzemplioriaus sistema. Nei pirmasis, nei antrasis Spaudos įstatymai nenumatė, kaip apskričių viršininkai turi paskirstyti gautus cenzūruoti egzempliorius. Cenzūrinis privalomojo egzemplioriaus pobūdis negalėjo patenkinti bibliotekų poreikių. Dėl beatodairiškai vykdomos cenzūravimo politikos nukentėdavo originalūs rašytojų kūriniai bei verstinė literatūra, kurie tik 1940 m. pradžioje buvo išskirti iš įprastinės cenzūravimo tvarkos. Tai turėjo neigiamą įtaką nacionalinės kultūros plėtotei, ryšiams su užsienio šalimis užmegzti bei gilinti.Freedom of press is an integral part of education, science, culture and the society. When speaking of the freedom of press and censorship, there arises the question of the place of the library in the process. The library must provide the possibility for free use of information, and no censorship should be present. The article provides an overview of the development of freedom of press and censorship in 1918-1940, analyzes the specific areas of practice of censorship, provides a short characterization of one of the most comprehensive lists of forbidden books, drawn by the interwar Lithuanian censors, i. e. the "Index Librorum Prohibitorum". Freedom of press and censorship were among the factors, which influenced the shaping of the cultural elite of the interwar Lithuania. The performed analysis showed that the freedom of press during the said period was significantly restricted. The most important factor, limiting the freedom of press, which allowed censorship to flourish was the absence of democratic power, which manifested by the authoritarian regime of President Smetona. The restraints of freedom of press influenced the completion of libraries’ funds. In the interwar Lithuania there was no system of compulsory specimen. Neither the first, neither second Law on Press foresaw that the district elders must distribute the specimen, received for censorship. The censorship characteristics of the compulsory specimen could not satisfy the needs of libraries. The thoughtlessly executed censorship policies resulted in detriments of the original writers’ works and the translated literature, which only in the beginning of 1940 were taken from the common censorship procedure, which had negative influence on the development of the national culture and relations with foreign countries