Europe in the eyes of Antanas Baranauskas

Antanas Baranauskas nepaliko įsidėmėtinų pastabų apie Europą, tačiau europietiškumo refleksija buvo jo pasaulio supratimo konstanta. Laikantis šios prielaidos, su Baranausku sietina europietiškumo problematika straipsnyje analizuojama trimis lygmenimis: biografiniu, kultūrinių kontaktų bei įtakų ir tekstuose rekonstruojamo sąmoningumo. Paneigiami įsigalėję biografų teiginiai, kad studijų Europoje metais poetas mažai dėmesio skyrė tiesioginiam viešėjimo Miunchene tikslui. Akcentuojamos bažnytinės vyresnybės intencijos, kad būsimieji Dvasinės akademijos dėstytojai visapusiškai susipažintų su europietiška kultūra. Suprobleminama Aleksandro Dambrausko, Pranciškaus Būčio ir vėlesnių komentatorių nuomonė, jog Baranauskas Šventąjį Raštą vertė orientuodamasis į pasenusias biblistikos sampratas. Aptariama, kodėl jis sekė prancūzų katalikų biblisto Fulcrano Grégoire Vigouroux pažiūromis, o pats Biblijos vertimas vertinamas kaip iš esmės europeizuojantis veiksmas. Baranausko pastabos apie tautinių, mirusių ir dirbtinių kalbų santykius Europoje komentuojamos kaip leidžiančios rekonstruoti jo požiūrį į kontinento kultūrą. Matydamas Europoje tautinių individualybių ir interesų bendrumo derinį, Baranauskas pabrėžė, kad jį grindžia Antikos paveldas ir krikščionybė. Poeto kūriniuose atpažįstama pastoralinių motyvų ir lietuvių tautosakos įvaizdžių sampyna leidžia kalbėti apie europietiškų poetinio mąstymo modelių įkultūrinimą Lietuvoje. Nors Europa Baranauskui yra labiau dvasinė, o ne geografinė kategorija, tačiau būtent jo tekstuose apstu aiškių nuorodų, perskyrų, kur rytinė Europos riba. Ji tapatinama su Lietuvos ir Lenkijos civilizacine įtaka. Tai neprarandantis aktualumo Baranausko akimis regimos Lietuvos civilizacinės misijos aspektas.Antanas Baranauskas did not leave any notable remarks about Europe, however, reflection of the European dimension was a constant in his perception of the world. Relying on this assumption, the Baranauskas-related European topics are analyzed at three levels: biographical, in terms of cultural contacts and influences, and in the level of consciousness, reconstructed in the texts. The paper refutes the prevailing statements of biographers, who claim that during his studies in Europe the poet paid little attention to the main purpose of his sojourn in Munich. The paper emphasizes the intentions of the church hierarchy that the future teachers at the Spiritual Academy have a thorough introduction into European culture. The paper notes the opinion of Aleksandras Dambrauskas, Pranciškus Būčys and later commentators that Baranauskas translated the Bible relying on obsolete biblical concepts. The reasons for his reliance on the views of the French Catholic biblicist Fulcran Gregoire Vigouroux is also discussed and his translation of the Bible itself is considered to be an essentially Europeanizing act. The observations of Baranauskas about the relations between national, dead, and artificial languages in Europe are used to help reconstruct his opinion about the culture of the continent. Seeing in Europe a combination of national individualities and common interests, Baranauskas emphasized that it was based on the heritage of Antiquity and Christianity. The intermingling of pastoral motives and images of Lithuanian folklore in his poetry allows one to speak about the introduction of the culture of European models of poetical thinking in Lithuania. Although Europe is more a spiritual rather than a geographical category for Baranauskas, his texts are full of clear references and distinctions as to where the eastern border of Europe lies. It is identified with the extent of the influence of Lithuanian-Polish civilization. For Baranauskas this was a clearly evident never losing its relevance aspect of Lithuania’s civilizing mission