Tomas Baranauskas. Lietuvos valstybės ištakos

Tomo Baranausko pirmoji monografija skirta vienam neaiškiausių Lietuvos valstybės istorijos laikotarpių – jos gimimui. Tema nenauja, ne kartą tirta. Knygoje pateikiama Lietuvos valstybės kilmės koncepcija jos pradžios ieškant ikimindauginėje epochoje ir galimą jos atsiradimą siejant su 1183 m. prasidėjusiais puolamaisiais lietuvių žygiais į gretimus kraštus nėra nauja. Reikia pridurti, kad XX a. Lietuvos populiariausiose istorijose vyravo ir tebevyrauja Mindaugo kaip valstybės kūrėjo įvaizdis . Šios recenzijos autorius (pagal specialybę archeologas) neketina ginčytis dėl vienos ar kitos valstybės susidarymo koncepcijos privalumų ar trūkumų. Manau, kad tai savo recenzijose profesionaliai padarys istorikai. Istorines konkretybes paliekant vertinti istorikams, atkreiptinas dėmesys tik į tai, ką naujo į aptariamąją problematiką įnešė T. Baranausko knyga. Pirmiausia reikia pažymėti Lietuvos valstybės kilmės problemai spręsti pasitelktų naujų šaltinių grupių panaudojimą. Be tradicinių istorinių šaltinių bei istoriografinio paveldo, darbe gana gausiai naudojami archeologiniai duomenys, socialinės antropologijos teikiama palyginamoji medžiaga bei istorinės tradicijos šaltiniai. Baranausko knyga parašyta sklandžia kalba, kas šiaip yra gana reta rašant specifiniais dalykais. Kiek ji realiai įneš naujumo į istorijos mokslą, bus matyti iš atitinkamos laiko distancijos. Dabar tegalima konstatuoti tik tokias neabejotinas jos teigiamybes kaip politinių organizacijų teorijos importavimas į Lietuvą, tyrinėjamos problemos šaltinių bazės išplėtimas, ypač kitų kraštų ir visuomenių palyginamosios medžiagos įtraukimas. Pagiriamojo žodžio nusipelno ir knygą išleidusi „Vagos“ leidykla, kurios dėka knyga atrodo tikrai šiuolaikiškai.The first Tomas Baranauskas' monograph is dedicated to one of the vaguest historical periods of the state of Lithuania, i.e. its birth. The theme is not new. The book presents the concept of the origin of the Lithuanian state by searching for its beginning in the pre-Mindaugas epoch and by relating its possible birth to Lithuanian aggressive marches to the neighbouring lands, which started in 1183. It should be added that the image of Mindaugas as the founder of the states prevailed in popular histories of Lithuania of the 20th century and is still prevailing now. The author of this review (an archaeologist) does not intend to argue over advantages or disadvantages of one or another concept of the birth of the state. I believe that this will professionally do historians in their reviews. With historians facts left to historians, attention should be drawn to the new insight made by T. Baranauskas in his book. First of all, it should be noted that I use new sources for the analysis of the problem of the origin of the state. Apart from traditional historical sources and historiographical heritage, the work rather briefly uses archaeological data, the comparative material provided by social anthropology and the sources of the historical tradition. Baranauskas' book is written in a coherent language, what is a rather rare phenomenon when writing on specific topics. The actual scope of its contribution to the science of history will become evident with time. Now one can only ascertain its positive aspects such as the import of the theory of political organisations into Lithuania, the expansion of the base of sources for the analysed issue, especially the inclusion of the comparative material of other states and societies