Tarp praeities ir ateities, arba kam reikalinga filosofija ir jos istorija?

Bronislovo Kuzmicko knygos „Filosofijos istorijos apybraižos“ (2012) recenzijoje išryškinami svarbiausi šio veikalo bruožai. Pažymima, kad knyga išsiskiria bent trim aspektais. Ji yra pirmoji Lietuvoje, įvardinta kaip teorinis sintetinis mokslo darbas. Ji adresuota pirmiausiai studentams, o tai reiškia, kad ji reikalinga. Pagaliau autoriaus keliamas klausimas apie filosofijos istorijos reikalingumą aktualus ne vien tos istorijos tyrinėtojams, bet ir eiliniam studentui, dėstytojui, mokslininkui ir t. t. Knyga išties „sintetina“ ilgalaikius Kuzmicko tyrimus filosofijos srityje. Tai – selektyviai parinktos filosofijos istorijos apybraižos. Bet jos aprėpia ir vėlyvosios antikos bei ankstyvosios krikščionybės filosofiją, ir viduramžius, ir klasikinę vokiečių filosofiją, pagaliau moderniąsias pozityvizmo, fenomenologijos tėkmes, egzistencializmą ir postmodernųjį diskursą. Studentams ypač naudingos apybraižos, skirtos senesnei filosofijos istorijai. Knyga baigiama postmoderniai filosofijai skirtais straipsniais. Knygoje pabrėžiama, jog egzistuoja dvi filosofavimo tradicijos – profesionali ir neprofesionali. Kuzmickas atkreipia dėmesį į tai, kad neprofesinė (diletantiška) filosofija, būdama ne itin reikšminga siaurai teoriniu požiūriu, gali būti labai reikšminga kultūrine ir moraline prasme, ypač kai visuomenėje vyksta gilios permainos, kai profesinė filosofija kylančioms problemoms spręsti negali suteikti naujų koncepcinių priemonių.In the review of Bronislovas Kuzmickas’ Filosofijos istorijos apybraižos ("Essays on the History of Philosophy"; 2012), the book’s most important features are highlighted. It is noted that there are at least three aspects for which the book stands out. It is the first in Lithuania named as a theoretical synthetic scientific work. It is first and foremost directed at students, and that means that it is necessary. Finally, the question raised by the author about the necessity of the history of philosophy is relevant not only to researchers of this history, but also to the ordinary student, teacher, scientist, and so on. The book truly "synthesizes" Kuzmickas’ long-term studies in the field of philosophy. These are essays on a selectively chosen history of philosophy. But they also cover the philosophy of Late Antiquity and Early Christianity, the Middle Ages, and classical German philosophy, and finally the modern streams of positivism and phenomenology, existentialism, and postmodern discourse. The essays dedicated to the older history of philosophy are particularly useful for students. The book ends with articles dedicated to postmodern philosophy. The book emphasizes that two traditions of philosophising exist: professional and nonprofessional. Kuzmickas draws attention to the fact that nonprofessional (amateur) philosophy, though not of particular significance strictly from a theoretical point of view, may be very important in a cultural and moral sense, especially when profound changes are taking place in society, when professional philosophy cannot provide new conceptual tools to solve the problems that arise