Straipsnis skirtas vienam svarbiausių Vilniaus miesto simbolių – Aukštutinės pilies Gedimino bokšto vaizdiniui XX a. pradžioje. Šis vaizdinys patyrė esminį virsmą: XIX a. Lietuvos dailėje susiformavęs romantinis, „griuvėsių poezijos“ inspiruotas įvaizdis, XX a. pradžioje perėjo iš aukštojo meno į žemąją, masinę kultūrą. Su masinių medijų kultūra XIX a. Europoje atsirado poreikis redukuoti miestų vaizdus į pavienius paminklus, kurie taptų embleminiais miesto ženklais, visiems suprantamomis populiariomis ikonomis. Vilniuje šis reiškinys pasirodė po 1905 m. caro Nikolajaus II manifesto, įgalinusio žodžio ir spaudos laisvę, kai mieste atsirado periodinė iliustruota spauda. Žurnalinėje, knygų grafikoje paplito supaprastintų, schematizuotų formų ...