Deterioration of law as a social institution

Globalizacijos apimtame pasaulyje kultūrinė atranka yra svarbiausia tolesnės socialinės evoliucijos varomoji jėga. Ji vis akivaizdžiau matoma ne tik vienos visuomenės, bet ir globaliu mastu. Viena svarbiausių šios jėgos išraiškų yra teisė kaip socialinė institucija, kuri ne tik atlieka kultūrinės atrankos funkciją, bet ir pati patiria kultūrinę atranką. Straipsnyje atskleidžiamas komercializuotos demokratijos poveikis teisei kaip socialinei institucijai. Komercializuota demokratija – tai liberalios demokratijos ir laisvosios rinkos suaugimo socialinis padarinys, kai visuomenės sąmonėje pelno siekimas įsitvirtina kaip aukščiausias veiksmingų socialinių santykių kriterijus. Teisė kaip socialinė institucija visada buvo vienas svarbiausių visuomenės socialinė integracijos pagrindų. Todėl pagrįstai turėtume kelti prielaidą, kad šiuolaikinėse Vakarų visuomenėse stiprėja socialinis teisės vaidmuo. Tačiau komercializmo apimta demokratija yra ne tik šiuolaikinis Vakarų civilizacijos raidos padarinys, bet ir pagrindinis jos tolesnės raidos kontekstas, darantis neišvengiamai labai stiprų neigiamą grįžtamąjį poveikį pačiai socialinei raidai. Liberalios demokratijos ir laisvosios rinkos suaugimo socialinių padarinių analizė atskleidžia, kad visuomenėje silpnėja teisės kaip socialinės institucijos vaidmuo.Present article aims to show the effects that the coalescence of liberal democracy and globalisation has on the law as a social institution. The law as a social institution is one of the key foundations for the social integration of modern society, which is why we may suggest a reasonable assumption that the role of the law in modern Western societies should be growing in significance. However, the coalescence of liberal democracy and globalisation is a consequence of the evolution of modern Western civilisation and the main context of its further development that gives feedback to the very development process. The analysis of the crisis of the financial capital makes us question the previous assumption because the essence of the law as a social institution lies not in its legal regulation but in its self-regulation that should increase the society’s trust in different institutions, including the financial capital. The present research makes an attempt to answer the following questions: what is the traditional role of the relationship between society and the law as a social institution?; what are the most important social consequences of the coalescence of liberal democracy and globalisation?; what is the significance of the legal culture under the circumstances of the coalescence of liberal democracy and globalisation? These questions have determined the structure of this paper. The first part of the article analyses the traditional interpretation of the relationship between society and the law as a social institution. On the basis of the varieties of the social order we have singled out the mechanisms of legal regulation and self-regulation. The law as a social institution is based on the mechanism of social and legal self-regulation. Under the circumstances of liberal democracy, social and legal self-regulation is a natural basis for legal regulation which is conditioned by government operations. The second part of the article shows that consumer society is a social consequence of the coalescence of liberal democracy and the market. Consumer society emerges in the process of the commercialisation of democracy as the market values get hold of the collective social consciousness. The "new" society has exchanged social solidarity for competition beyond the boundaries of social morale. The impact of the coalescence of liberal democracy and globalisation on society is manifested in social disorganisation, the deterioration of cultural values and norms of social behaviour. [...