Šiuolaikinės teisės esmės problemos.

The problems of the essence of law determined by the globalization process are analyzed in this article. The author puts a hypothesis that present globalization processes determine changes in the essence and content of law as well as it’s features. That determines the futurology problems in law, when the law appears as one of the elements of a certain world model. The author analyses the main theories of the essence of law (law as a measure of justice, freedom etc.) and moreover the main law interpretation concepts (philosophic, normative, sociological, law as integrity), the main conclusion is they are interconnected as every project emphasizes only a one side of the law being. The hypothesis is checked by the analysis of the widely used law features and law conceptions and it’s critique from the point of contemporary globalization processes. It affords to make a conclusion that some features change it’s content but law saves its essence as a method of the most significant social relations regulation thus ignoring changing of law values.Straipsnyje bandoma susivokti, kaip turėtu būti suprantama teise globalizacijos sąlygomis. Į teise žiūrima kaip į veiksni, dalyvaujanti kuriant nūdienos ir ateities pasaulio galimo susitvarkymo projektus. Remdamasis šiuo požiūriu, autorius siekia pristatyti ir įvertinti kai kurias tradicines teises sampratas (prigimtinės teisės, pozityvistinę, sociologinę ... ) pabrėžiant jų santykinumą, Grindžiama jų integravimo būtinybė, išskiriami turiningieji ir formalieji teisės požymiai, pačią teisę siekiama apibrėžti kaip šių požymių integraciją. Nurodoma, jog globalizacijos sąlygomis keičiasi tradiciniu teisės požymių turinys, ir tai autorius laiko šiuolaikinės teisės specifika, sąlygojama globalizacijos. Ši specifika siejama su nacionalinių valstybių vaidmens mažėjimu ir tarptautinių organizacijų, dažnai kildinančių savo kompetencija ne iš valstybes suvereniteto, vaidmens didėjimu, kita vertus, su teisiniu pliuralizmu, t. y. galimybe toje pačioje teritorijoje taikyti skirtingas teisines sistemas. Teisinio pliuralizmo plytimą autorius dideliu mastu sieja su valstybės suvereniteto, kaip vieningo teisės šaltinio, krize. Teisinis pliuralizmas apibrėžiamas kaip gįižimas prie partikuliarizmo principo teisėje. Tai tapo įmanoma dėl vyraujančiu liberalizmo vertybių. Be to, teisinis pliuralizmas suponuoja išorinio teisės išreiškimo formos pokyčius. Egzistuoja keletas konkuruojančių teisinių sistemų, kurios negali būti sutapatintos su tradicine struktūra "nacionalinė teisinė sistema". Autorius mano, kad keičiasi ir šiuolaikinės teisės vieta, ir vaidmuo socialinių reguliavimo priemonių sistemoje: teisė virsta didelės politikos ir didelės ekonomikos instrumentu. Straipsnis tam tikra prasme reprezentuoja šiuolaiknį Baltarusijos teisinės minties įdirbį teisės sampratos srityje