Rusų simbolistų rašytojų viešnagės Vilniuje

XX a. pradžios Vilniaus kultūrinė visuomenė tapo kovos tarp tradicinių ir avangardinių srovių rusų literatūroje stebėtoja. Straipsnyje aprašomos Maskvos literatų, kritikų, žurnalistų išvažiuojamos paskaitos ir jų vertinimai vietinėje spaudoje. Savo pasirodyme 1910 m. sausį Nikolajus Kulbiņas stengėsi suderinti mistinę filosofiją, medicinos žinias, naujausius regėjimo, psichologijos tyrimus ir pagrįsti impressio kaip žodžio, muzikos ir spalvos bei plastinės formos junginį. Po trejų metų Vilniuje pasirodė naujo meno skelbėjas, poetas, prozininkas, dramaturgas Fiodoras Sologubas, kurio vakaras rusakalbėje spaudoje turėjo didžiausią rezonansą. 1913 m. Vilniuje viešėjo Georgijus Čiulkovas, antraeilis beletristas ir poetas, pagarsėjęs kaip „mistinio anarchizmo“ propaguotojas, siekęs suburti simbolistų literatūrines jėgas ir pagrįsti simbolizmą kaip vientisą religinę filosofinę ir estetinę pasaulėžiūrą. 1913 m. į Vilnių atvyko dailininkas, poetas simbolistas Maksimilianas Vološinas. 1914 m. Konstantino Balmonto pasirodymą Vilniuje lydėjo triukšmingos ovacijos ir perpildyta salė. Skirtingi tų pačių renginių vertinimai įvairiuose laikraščiuose atspindi Vilniaus visuomenės estetinių orientacijų nevienodumą. Lenkų ar lietuvių spauda tik retkarčiais spausdino rusų rašytojų vakarų anonsus arba atsiliepimus apie juos, tad galima teigti, kad šie vakarai buvo skirti rusakalbei auditorijai ir darė poveikį pirmiausia jai. Simbolistų ir jų oponentų paskaitos prisidėjo prie publikos estetinių vertybių formavimo, supažindino vilniečius su literatūriniu procesu ir jo dalyviais.Vilnius cultural society of the beginning of the 20th c. became an observer of the struggle between traditional and avant-garde flows in the Russian literature. The article discusses onsite lectures of Moscow literature activists, critics and journalists and evaluations thereof in the local press. In January 1910, Nikolaj Kulbin in his lectures tried to combine mystic philosophy, medical knowledge and the latest research in vision and psychology and justify it as a combination of words, music, colours and plastic forms. Three years later Vilnius witnessed a promoter of new art, a poet and playwright Fyodor Sologub, whose lectures caused resonance in the Russian press. In 1913, Georgy Chulkov, the second fictionist and poet famous for promoting “mystic anarchism”, who sought to unite literature powers of symbolists and justify symbolism as an integral philosophical and aesthetic worldview, visited Vilnius. In 1913, Maximilian Voloshin, an artist and a poet-symbolist, visited Vilnius. Konstantin Balmont’s performance in Vilnius in 1914 was accompanies by ovations. Different evaluations of the same events in various newspapers reveal the fact that Vilnius society had different aesthetic tastes. Polish or Lithuanian press rarely announced or published previews of performances of Russian writers, thus it can be assumed that these performances were aimed at the Russian audience. Lectures by symbolists and their opponents contributed to the formation of aesthetic values of the public, familiarised Vilnius residents with the literature process and its participants