Sovietinių metų lietuvių kultūrinio elito samprata apie tautų klestėjimo projekciją

Pasitelkiant archyvinę medžiagą, interviu su sovietinio kultūrinio elito atstovais bei biografinę informaciją, straipsnyje nagrinėjama įvairiapusė sovietinė tautinė politika ir jos taikymas kasdieniame gyvenime. Pagrindinis dėmesys skiriamas vietinio kultūrinio elito ideologijai bei jų kūryboje naudotai simbolikai, kuri leido atskleisti jų laikyseną sovietinės tautinės ir kultūrinės politikos atžvilgiu. Dominuojanti sovietų tautinė politika buvo susijusi su internacionalizmu ir „tautos klestėjimo“ idėjomis; jas skleidžiant, tautinis (ar nacionalinis) aspektas tapo neatsiejama partinės retorikos dalimi, nuolatos pabrėžiant didėjančias SSRS tautų galimybes. Sovietinė sistema buvo pristatoma kaip ypač palanki kultūrinei sferai. Vertinant tautiniu aspektu, sistema derėjo su liaudiniu patriotizmu, kuris kultūrinėje veikloje turėjo atitikti sovietinės indoktrinacijos tikslus, tačiau kurio pagrindu kai kurie kultūros veikėjai savo veikloje sukurdavo įvairesnes prasmes nei komunistinė ideologija skelbė. Sovietinės kasdienybės požiūriu vertinant sovietinės Lietuvos kultūrininkų tinklus ir jų biurokratinę praktiką, pastebėta didėjanti parama vietiniams interesams, kuri ne visada sutapo su centro Maskvoje tikslais. Visa tai atskleidė daugialypį „tautos klestėjimo" vaizdinį sovietiniais metais. Net oficialiai pripažintiems kultūros veikėjams tai padėdavo plėtoti ne vien formalią paramą sovietinei politikai, tačiau per biurokratinį manevravimą ir neformalumą (pvz. ezopinė kalba) stiprinti paramą lietuviškumo palaikymo klausimams.The article examines the diverse Soviet national policy and its application in everyday life through the archival material, interviews with representatives of the Soviet cultural elite and biographical information. It mainly focuses on ideology of local cultural elite and the symbolism used in their works, which allowed to reveal their posture regarding the ethnic and cultural Soviet policy. The dominant Soviet national policy was related to the ideas of internationalism and "prosperity of the nation". By disseminating them, ethnic (or national) aspect became an inseparable part of the parties’ rhetoric’s, always highlighting the increasing opportunities for USSR nations. The Soviet system was presented as especially favourable for the cultural sphere. Evaluating in the ethnic aspect, the system complied with the ethnic patriotism, which in the cultural activities had to fulfil the goals of the Soviet indoctrination; however, based on the same idea some cultural figures created more diverse meanings in their works not only what the communist ideology promoted. Evaluating networks and the bureaucratical practice of the Lithuanian cultural artists from the point of view of the Soviet everyday life, an increasing support for the local interests has been observed, which not always complied with the aims of the centre in Moscow. All of this revealed a multiple "prosperity of the nation" image in the Soviet years. Even for officially recognized cultural figures, this helped to develop not only a formal support for the Soviet policy, but also to strengthen the support for the Lithuanian identity through bureaucratical manoeuvring and informality (e.g. Aesopian Language)