Venclovas Venclovaitis Agripa

Surasti nauji šaltiniai patikslina žinias apie garsaus XVI a. LDK veikėjo Venclovo Agripos viduriniojo brolio Venclovo Venclovaičio šeimą, jo religines pažiūras, turėtas valdas. Vedęs Stakliškių vėliavininko Jurgio Belano dukterį Rainą, Stakliškių valsčiuje valdė Gripiškių, Lelionių ir dalį Sudvariškių žemių, Rečycos paviete turėjo Balčios valdą. V. Venclovaitis priklausė viduriniajai LDK bajorijai. Turėjo 6 pilnametystės sulaukusius vaikus: 5 sūnus - Povilą, Stanislovą, Elijų, Venclovą ir Joną, bei dukrą Kristiną, ištekėjusią už žemionio Aleksandro Baranovskio. V. Venclovaitis mirė tarp 1612 m. lapkričio 5 d. 1613 m. kovo 5 d. nuo bajoro - Petro Ivanavičiaus padarytų sužeidimų galvoje. V. Venclovaitis buvo raštingas, kaip ir jo brolis V. Agripa turėjo literatūrinių gabumų, tačiau jo išsilavinimas buvo nepalyginamai menkesnis. Galėjo lemti motinų šeimų lavinimo tradicijos, nestabili materialinė padėtis šeimoje, ankstyva tėvo netektis. Elijaus vardo, populiaraus tarp Lietuvos evangelikų, parinkimas V. Venclovaičio sūnui gali reikšti, kad kažkuriuo metu jis pats, kaip ir brolis, buvo evangelikas. Tačiau vėliau religiniu požiūriu giminės keliai išsiskyrė, V. Venclovaitis pasuko į katalikybę. Tokiam apsisprendimui XVI a. antroje pusėje įtakos galėjo turėti palankesnė katalikams padėtis Stakliškėse. Pažymėtinas tuo metu protestantiškų bažnyčių tinklo retumas ne tik Stakliškių apylinkėse, bet ir Kauno paviete. Įtakos galimai konversijai galėjo turėti aktyvaus kataliko Stakliškių seniūno Augustino Rotundo asmenybė ir jo veikla, miestelyje veikusi katalikų bažnyčia.The article is dedicated to Venclova Venclovaitis, a little-known personality in the 16th century. He belonged to the Lithuanian gentry. The information about his family, their religious beliefs, and property is not precise. It is only known that he married a daughter of the Stakliškės colourbearer and had a large family: five sons and one daughter. In the district of Stakliškės he ruled the lands in or near Gripiškės, Lelioniai, and Sudvariškės; Balčia in Rečycos pavietas (an administrative district) also belonged to him. Venclovaitis was a literate man, possessed literary talents. Family traditions and the fact that one of his sons was given a protestant name Elijus (popular among protestants) allow historians to come to a conclusion that Venclovaitis confessed protestant truths, though in his will of 1612 he bequeathed to be buried in the Stakliškės Catholic church. This leads to a conclusion that at the end of his life he became a catholic. A survey of the local Stakliškės community, where Venclovaitis lived, shows that the network of protestant churches was not widespread in this district and in the whole Kauno pavietas in the second half of the 16th century