Uždaros erdvės vizualizacija: Palendrių vienuolynas

Recenzijoje aptariamas Eugenijaus Barzdžiaus albumas „Ora et Labora, Palendriai: Palendrių šv. Benedikto vienuolynas“. Pastebima, kad dokumentinė fotoistorija yra esminė autoriaus vizualinė sritis. Pažymima, kad daugybė šio albumo vizualinių nuorodų yra nuorodos į tai, kokia yra šio laikmečio vienuolių bendruomenė, kokios yra jos kasdienės raiškos galimybės ir aplinkybės. Akcentuojama, kad fotografijoje autorius ieško ritmingu darbu ir malda įtvirtinto vienuoliško budrumo, anapus bet kokio egzotinio tingumo ar nuovargio. Daug dėmesio skiriama veido atvaizdavimui vienuolių portretuose. Pažymima, kad veiduose ryšikios vienuoliškos biografijos detalės, bet juose ryškėja ir autoriaus pastebėtos vizualinės pauzės, iš kurių ir sukurti vienuolių portretai. Teigiama, kad autorius portretuose ieško tos būdingos akimirkos, per kurią atskleidžia portretuojamo asmens būdą, jo charakterį. Pažymima, kad autoriaus nedomina raida ir biografija, jį domina buvimo šioje bendruomenėje ypatybės, domina tai, kaip vienuolis savo turimais bruožais įsilieja į šią bendruomenę. Pažymima, kad albume autorius rodo vienuolyno nuolatinę kaitą, metų laikų permainingas permainas. Tos permainos ir pokyčiai rodo veiklos dinamiškumą. Aptariamas vienuoliškos aprangos, atributikos, vienuolių pozų – kūno fragmentų vaizdavimas. Reziumuojama, kad vienuolyno albumas yra padiktuotas šio laikmečio aplinkybių. Albumas nenurodo jokio vienuoliško galutinumo, jokio tokios veiksenos absoliutumo, tiesiog siekia pateikti galimą vienuolyno vizualinį pasakojimą