Example of audio-visual historiography in Lithuania

Šiame straipsnyje ginama tezė, jog mokslo ir audiovizualinių priemonių bendradarbiavimas gali tapti toks glaudus, kad lemtų audiovizualinės istoriografijos atsiradimą, analogišką vizualinei antropologijai (kitaip - etnografiniam filmui), kuri laikoma savarankiška tyrimo proceso pateikimo forma, griežtai kontroliuojama mokslinės metodologijos. Straipsnyje siekiama šių tikslų: a) apžvelgti šiuo metu egzistuojančias audiovizualinės istoriografijos versijas ir nustatyti jos identifikavimo kriterijus, kurie leistų ją traktuoti kaip vieną istorinės kultūros tyrimo šakų; b) parodyti 1993-2004 m. LTV kurto TV laidų ciklo "Būtovės slėpiniai" atvejį kaip "lietuviškąjį" audiovizualinės istoriografijos fenomeną. "Būtovės slėpiniams" būdinga didaktinė orientacija liudija juos perėmus Jörno Rseno atnaujintosios istorikos idėją apie istorijai imanentiškus didaktinius veiksnius, o minėtame audiovizualiniame kūrinyje pastebėti teorinės refleksijos požymiai jį daro artimą socialinės istorijos mokyklos veikalams, kuriuose medžiaga yra ne tik empiriškai pagrindžiama, bet ir teoriškai paaiškinama. "Būtovės slėpiniuose" suprobleminama ne tik baltofilinė perspektyva, bet ir LDK civilizacijos, kaip vien tik lietuvių veiklos rezultato, interpretacija. Vaizdai ir žodinė informacija "Būtovės slėpiniuose" suponuoja distancinį požiūrį pateikiamos istorijos atžvilgiu. "Būtovės slėpinių" laidų ciklo analizė rodo, jog šiam ciklui buvo būdinga: moksliniai atradimai, nauji šaltiniai, nūdienos žmonių istorinei sąmonei aktualios temos, teorinis modelis, šaltinių kritika paremtas tyrimas.this article defends the thesis that cooperation between science and audio-visual methods can become close enough to occasion the appearance of an audio-visual historiography, analogous to visual anthropology (in other words, ethnographic film), which is considered an independent form of presenting the process of inquiry under the governance of scientific methodologies. the article discusses currently existing concepts of audio-visual historiography, defines the criteria for the identification of audio-visual historiography and presents the example of the lithuanian television show "Būtovės slėpiniai" shown from 1993 to 2004. This television show is an example of the phenomenon of "Lithuanian" audio-visual historiography. It is said that the theoretical discourse in other countries includes two concepts of audio-visual historiography, one of which defines audio-visual historiography mainly through aesthetic criteria, whereas the other, while not denying the importance of aesthetic criteria, places requirements for the traditionally understood scientific recognition of the past first. Combining these concepts into one, a collection of audio-visual criteria emerges, upon which analysis of the show "Būtovės slėpiniai" is based. The analysis shows that "Būtovės slėpiniai" can be considered a representative of visual historiography