Catholicism and national consciousness

Remiantis archyviniais dokumentais ir periodine spauda straipsnyje bandyta nustatyti, koks vaidmuo 1988 m. Lietuvoje prasidėjusiame tautinio atgimimo procese priklausė Katalikų Bažnyčiai. Daroma išvada, kad Bažnyčios įtaka šiam sąjūdžiui buvo daugialypė ir pasireiškė ne tik tiesioginiu dvasininkų dalyvavimu politinėje veikloje. Ne mažiau svarbus ir stiprus tautinio ir religinio identiteto ryšys, kurį ypač sustiprino sovietmečio patirtis, kai Bažnyčia, be savo tiesioginės misijos, vykdė ir tautiškumo išsaugojimo bei puoselėjimo funkcijas. Straipsnyje atkreiptas dėmesys ir į 9-ajame dešimtmetyje vykdytos Vatikano Rytų politikos poveikį visuomenės laisvėjimo procesams Rytų Europoje, taip pat ir Lietuvoje. Padidėjęs žiniasklaidos dėmesys krikščioniškoms vertybėms ir Bažnyčios gyvenimui taip pat rodė išskirtinę Bažnyčios padėtį tautinio atgimimo sąjūdyje. Nagrinėjama ne tik Bažnyčios hierarchų pozicija 1988–1990 m. Lietuvoje vykusių įvykių atžvilgiu, bet išsamiai aptariami bei konkrečiais pavyzdžiais iliustruojami būdai, kuriais Bažnyčia tiesiogiai prisidėjo prie įvykių vietose.On the basis of archival documents and the periodical press, the article tries to determine what role the Catholic Church played in the national reawakening which began in Lithuania in 1988. The conclusion is reached that the influence of the Church on this movement was multifaceted and expressed not only in the direct participation of the clergy in political activities. No less important were the strong ties between national and religious identity, which was particularly strengthened by the experience of the Soviet period when the Church in addition to its direct mission also carried out the functions of preserving and fostering a national identity. The article also pays attention to the effects of the Vatican’s Eastern policy in the 1980s on the public liberation processes in Eastern Europe, including Lithuania. The greater attention in the media to Christian values and Church life also showed the extraordinary situation of the Church in the national revival movement. Not only is the position of the Church hierarchs toward the events taking place in Lithuania in 1988–1990 analyzed, but it is also discussed in detail, illustrating with concrete examples the ways in which the Church directly contributed to events in particular places