Media art as a scientific-experimental space. The case of Lithuanian, Latvian and Estonian art in the 20th (2nd part)–21st centuries

Šiame straipsnyje išskiriamos ir analizuojamos dvi trijų Baltijos šalių eksperimentinio medijų meno kryptys, labiausiai plėtotos jaunosios kartos menininkų XX a. pabaigoje - XXI amžiuje. Pirmajai būdingi formalūs meninės kalbos eksperimentai, naujų elektroninio garso ir vaizdo sintezės būdų paieška, interaktyvių vaizdo ir teksto brikoliažinių struktūrų kūrimas, netikėtų spalvinių ir garsinių efektų "išgavimas ir pan. Ryškiausi šios krypties atstovai Raoulis Kurvitzas, Raulis Kelleris, Vaclovas Nevčesauskas, Mindaugas Gapševičius, Martinas Ratnikas, Pteris imelis. Antrosios krypties menininkai . archeologai analitikai . naujomis technologijomis siekia perduoti kultūrines ir visuomenines reikšmes bei prasmes visuomenei. Jie tiria technologijų raidą, jų savybes, visuomenės poveikį, medijų, meno ir mokslo tarpusavio sąveikas ir kitus svarbius medijų kultūros aspektus. Tai itin būdinga M. Gapševičiaus, Bartošo Polonskio, Nomedos Urbonienės ir Gedimino Urbono bei Jnio Garančo darbams.The spread of new media and cultural globalization influenced the actualization of the common and important to most of the world's artists social or related to cyber culture specific topics in the art of Lithuania, Latvia and Estonia, encouraged creators to analyse local communities as well as address oneself and artistic surroundings. The new technologies opened to the artists wide spaces of experiments, enabled the linkage of information of different origins into one heterogeneous construct and creating new systems of cultural correlations, which provoke an active viewers' participation in the processes of creation and cognition. This article reveals and analyses two trends of experimental media art. The first could be characterized by the formal experiments with the artistic language, the search for new types of synthesis of electronic sound and image, creation of interactive image and text bricollage structures, 'extracting' unexpected effects of colour and sound, etc. The best representatives of this trend could be R. Kurvitz, T. Johannson, R. Keller, V. Nevčesauskas, M. Gapševičius, M. Ratniks, P. Ķimelis. Artists of the second trend - archeologists / analysts - apply the new technologies to the mediation of cultural and social meanings to society. They study the evolution of technologies, their characteristics and impact on society, the interaction of media, art and science, and other important aspects of media culture. All this is typical of the works of V. Žaltauskas, M. Gapševičius, B. Polonskis, N. and G. Urbonas, J. Garančs