Romėniškojo laikotarpio Vakarų Lietuvos ginkluoti vyrai ir jų žirgai kaip karių hierarchijos atspindžiai

Straipsnyje yra nagrinėjami romėniškojo laikotarpio Vakarų Lietuvos ginkluoti vyrai ir jų žirgai kaip karių hierarchijos atspindžiai. Išraiškingas Vakarų Lietuvos kapų su akmenų vainikais ir Nemuno žemupio kultūrų laidosenos bruožas yra ginkluotų vyrų kapai su žirgais. II a. pabaigoje - III a. antrojoje pusėje net apie 9,1 % visų bendruomenės narių palaidojimų Vakarų Lietuvos kapų su akmenų vainikais kultūrinėje srityje galėjo sudaryti raitelių kapai. Žmonių kapai su žirgais gali būti skirstomi į penkias grupes: 1) kapai, kuriuose žmogus ir žirgas palaidoti toje pačioje kapo duobėje; 2) kapai, kuriuose žmogus ir žirgas buvo palaidoti skirtingose duobėse; 3) kompleksai, kuriuose žirgą supa žmonių kapai; 4) "pavieniai" žirgų kapai, kurių negalima priskirti konkrečiam žmogaus kapui; 5) tik iš trumpų žinučių literatūroje ar ataskaitų žinomi kapai, kurių turimi duomenys neleidžia detalizuoti. Raitelių kapai iš kitų išsiskiria turtingumu. Kamanų dalys, randamos žirgų kapuose, turi analogų Dollkeimo - Kovrovo, Bogačevo ir sūduvių kultūros paminkluose ir tarp Jutlandijos pelkių radinių. Šiauriausia barbaricum teritorija, kurioje taip gausiai su žmonėmis buvo laidojami žirgai, buvo Vakarų Lietuvos kapai su akmenų vainikais. Šioje kultūrinėje srityje III a. pabaigoje kapų su žirgais gerokai sumažėja. Daroma prielaida, jog dalis aisčių diduomenės vadų raitelių ir jų raitos karių palydos narių įsiliejo į gotų elito formuojamą kariauną, patraukusią į šiaurines Juodosios jūros pakrantes, ir turėjusios įtakos Černiachovo kultūros susiformavimui.Three vast areas in northern Europe during the Roman Period are known for their people's development of a distinctive viewpoint regarding the riding horse that was reflected in sacrificial rites (north Germany; the Jutland Peninsula; Zealand Funen, other Baltic Sea islands, as well as southern Scandinavia) and burial rites (Dollkeim-Kovrovo, Sudovian, West Lithuanian Stone Circle Grave cultures, and, in part, the Lower Nemunas and Bogaczewo cultures). The custom at the end of the second century and in the third century to bury a riding horse (usually only the horse's head, head and legs, or individual teeth) with armed men was especially distinct in the West Lithuanian Stone Circle Grave Culture area. This burial rite feature distinguishes the mentioned cultural unit (Aistians) area from the communities of other Baits who lived in current Lithuanian territory. The burial rite features that had developed in the West Lithuanian Stone Circle Grave Culture area illustrate the warriors' hierarchy and the military's dependency on the society's nobility that already existed in the Roman Period. These social structure features link the West Bait communities with the northern Germanic peoples. West Lithuanian Stone Circle Grave Culture was the northernmost barbaricum territory in which riding horses were so often buried with people