Lietuvos žaliųjų judėjimo požiūriai ir vertybės pereinamuoju laikotarpiu

Straipsnyje teoriškai ir empiriškai nagrinėjama vieno spalvingiausių pastarojo dešimtmečio Lietuvos socialinių judėjimų - aplinkosauginio, arba Žaliųjų, judėjimo kaita. Svarbiausi šios kaitos bruožai - požiūrių, vertybinių orientacijų, socialinės organizacijos bei santykių su įvairiais socialiniais veikėjais bei grupėmis pokyčiai. Lietuvos Žaliųjų judėjimo raidą nagrinėjamu laikotarpiu, būtent nuo 1988 metų iki šių dienų, atspindinti empirinė medžiaga - dokumentai, interviu, atvejų tyrimai bei kt. - atskleidžia kompleksišką, daugialypį šio socialinio judėjimo pobūdį. Priešingai nei teigia kai kurios Vakarų ekologinės sociologijos teorijos, Lietuvos aplinkosauginio judėjimo dinamikoje sunku įžvelgti vienareikšmę kaitą nuo radikalaus, nekonformis-tinio, antagonistiško kitų socialinių grupių atžvilgiu judėjimo link konstruktyvaus, profesionalaus, dialogu grįsto nevyriausybinių organizacijų sambūrio. Šio straipsnio analizė ir išvados byloja apie kitokią raidos dinamiką. Lietuvos Žaliųjų judėjime nuo jo užuomazgų bei mobilizacijos 1988-ai-siais iki šių dienų susipynęs tiek radikalus, ekocentrinis požiūris bei postmaterialios vertybės, tiek techniniu ir ekonominiu racionalumu grįsti požiūriai bei veiksmai, santarvės, dialogo siekianti veika ir formalūs bei neformalūs ryšiai su ūkio ir valdžios institucijomis.This article theoretically and empirically explores attitudes and value orientations of the Lithuanian Green movement in the period since 1988 till present. By exploring changes of social movement in a transitional society, this paper aims to test an observation of ecological modernization theory that in of Western environmental movements some important changes have taken place. The main tendency is a shift from non-conformist, radical, self-distinctive and antagonist orientation of the greens in the period of movement's mobilization calling for a radical change of dominant values, life styles and institutions towards more balanced, dialogue and consensus orientated attitudes in the later stages of movement's development. The article finds that both types of attitudes and value orientations were present in Lithuanian environmental movement throughout the time studied. It suggests that the critical, grassroots, nonconformist character of Lithuanian Greens is continuously intertwined with the professional component and dialogue-orientation with regard to other actors and institutions, particularly the state bureaucracy, industrialists, and the political-economic élite