Lietuvos kaimų gyventojų apsirūpinimo gyvenamuoju būstu teritoriniai skirtumai : situacija, priežastys ir tolesnės kaitos tendencijos

Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos kaimų gyventojų skaičius mažėja, amžiaus struktūra kinta, o migracijos saldo yra neigiamas. Vidutinis pajamų dydis yra per mažas, kad kaimų gyventojai galėtų įsigyti (pasistatyti) naują būstą tik iš savo lėšų. Pradėjus kurtis ūkininkų ūkiams, dalis gyventojų, susigrąžinę žemę, iš gyvenviečių keliasi gyventi į vienkiemius. Taigi palaipsniui keičiasi šalies apgyvendinimo sistema, ypač kaimų vietovėse. Vis dėlto kaimuose, esančiuose netoli didžiųjų miestų, naujų būstų statyba auga. Nekilnojamojo turto rinkos plėtra šiose savivaldybėse paskatins smulkių ir vidutinių įmonių steigimąsi. Rytų, šiaurės Rytų, Pietų Lietuvos ir pasienio savivaldybėse nekilnojamojo turto rinkos plėtra bus lėta. Kaimų gyventojų būstų vidutinis naudingasis plotas yra santykinai didesnis nei miestų gyventojų, tačiau kaimuose gyventojų būstų aprūpinimo lygis patogumais yra žemesnis nei miestuose. Lietuvos savivaldybes pagal kaimų gyventojų apsirūpinimą būstais ir jų patogumais galima palyginti taikant klasterinę analizę. Dabartiniai demografiniai, socialiniai ir ekonominiai reiškiniai ateityje keis Lietuvos apgyvendinimo sistemą ir būsto kokybę teritoriniu požiūriu. Į šiuos pokyčius būtina atsižvelgti planuojant šalies tolesnę raidą, regionų vystymą, gyvenimo kokybės ir gyvenimo lygio kėlimą, infrastruktūros vystymą kaimuose.In this paper is analyzed the provision of Lithuanian's rural residents with housing and its quality by territorial units. In addition the tasks of this study are to analyze reasons, determining territorial differences of provision of housing for rural residents and to define tendencies of housing changes for the Lithuanian rural residents in the future