Ethnic phenomenon of Vilnius bishopry Belarussians (1864–1914)

Vilniaus vyskupijos baltarusių katalikų etnosas, kurio atstovai save laikė „tuteišiais“, t. y. vietiniais, o savo kalbą – „paprastąja“ sudarė rimtą istorinę problemą šiuolaikinės baltarusių tautos telkimosi procese, be to, liko „neutralus“ Vakarų ir Rytų kultūrų, kaimyninių tautų interesų susidūrimo lauke. Tuteišiai buvo vietinis etnosas, kurį jungė savita tapatybė: geografinė aplinka, žemutinių agrarinės visuomenės sluoksnių, valstiečių statusas, paprastosios, t. y. liaudies, kalbos kaip „poniškos“ kalbos antipodo vartojimas uždarame rate – šeimoje ir kaimo bendruomenėje, etninė kilmė, arba lietuviškas etnokultūrinis substratas. Tuteišių etnosą konservavo intuityviai suvoktos gynybinės funkcijos nuo kai kurių agresyvių išorinių socialinių ir tautinių veiksnių. Tuteišiai buvo savotiškas bilingvistinis etnosas, nes šalia savo kasdienės buitinės kalbos vartojo antrą – lenkų – kalba religinės praktikos ir iš dalies bendravimo su aukštesniais socialiniais sluoksniais reikalams, Pastarąją jie vadino gimtąja savo, kaip katalikų bendruomenės, kalba. Tuteišių bilingvizmas ir istorinės politinės priklausomybės tradicija lenkų tautinio sąjūdžio vadovams bei dalyviams, tarp jų ir katalikų dvasininkams, teikė vilčių, kad visą šį etnosą arba bent jo katalikišką dalį galima įtraukti į lenkų tautą papildomos polonizacijos būdu. Rusijos vyriausybė baltarusius laikė trinarės rusų tautos dalimi, viena iš rusų genčių. Kadangi Vilniaus vyskupijos baltarusių katalikų lietuviškas substratas buvo žinomas, lietuvių tautinio sąjūdžio vadovai tuteišių istorinį likimą siejo su savo Lietuvos valstybingumo vizijomis.Ethnos of Byelorussian Catholics of Vilnius diocese, members of which called themselves as „The Tuteyshi”, i.e. locals and in their language as “simple” raised a serious historical problem in the process of concentration of current nation of Byelorussians; moreover it remained as “neutral” in a field of collision of interests of neighbouring nations of Western and Eastern cultures. The Tuteyshi was local ethnos combined with particular sameness: geographic environment, lower layers of agrarian society, status of peasants, using of simple, i.e. folk language as opposite to „genteel“ language in closed circle, i.e. in a family, in rural society, ethnic background or Lithuanian ethno cultural substratum. Ethnos of the Tuteyshi was conservative due to intuitively realized defensive function against some aggressive external social and national factors. The Tuteyshi were peculiar bilingual ethnos, because in line with their everyday language, they used the second language, polish language, for religion-based communication and partially for communication with higher social categories. This language they called native, as language of society of Catholics. Bilingualism and tradition of historical political dependence to participants and leaders of national polish movement provided a hope that this ethnos may be involved into polish nation via additional Polonization. Russian government treated Byelorussians as part of trinomial Russian nation, one of Russian tribes. Whereas Lithuanian substrate of Byelorussian Catholics of Vilnius diocese was well known, leaders of national movements of Lithuania related historical destiny of Tuteyshi with visions of statehood of Lithuania