Šeimininkų (Lietuvos gyventojų) komunikacija su užsieniečiais (nepažįstamaisiais)

Rytų Europos visuomenių nariai pastaruoju metu vis dažniau susiduria su įvairių pasaulio šalių gyventojais, kuriuos galima vadinti nepažįstamaisiais. Šie nepažįstamieji tampa verslo partneriais, darbo draugais ar net šeimos nariais. Nepažįstamojo sąvoka nurodo asmenį, kuris yra arti (fizinio nuotolio prasme), tačiau nepriklauso aplinka ar joje esančių kitų asmenų grupei. Straipsnyje pristatomi 2002 ir 2003 metais atlikto nedidelio tyrimo rezultatai. Tyrimo tikslas buvo atskleisti Lietuvos gyventojų komunikacijos su užsienio partneriais ypatybes verslo (ar darbo) situacijose ir palyginti su analogiškos komunikacijos ypatybėmis namuose ar kitoje ne darbo aplinkoje. Teoriniu tyrimo pagrindu pasirinktas Gudykunsto nerimo ir neapibrėžtumo valdymo modelis. Pagrindiniai metodai – natūralios situacijos stebėjimas ir interviu su „šeimininkais“ (Lietuvos gyventojais). Gauti rezultatai rodo, kad darbo ir verslo situacijose stebėtų Lietuvos gyventojų komunikacija yra efektyvi, jie geba valdyti nerimą ir neapibrėžtumą geriau negu namų ir ne darbo aplinkoje stebėti Lietuvos gyventojai.Recently, members of the Eastern Europe communities have been meeting residents of various world countries who may be called strangers more and more often. These strangers become their business partners, work friends or even family members. The concept of stranger designates a person who is close (in terms of physical distance) but does not belong to the environment or a group of other persons of that environment. The article introduces the results of the small research conducted in 2002 and 2003. The aim of the research was to reveal the peculiarities of Lithuanians’ communication with foreign partners in business (or professional) situations and to compare these peculiarities with analogous communication peculiarities at home or other non-professional environment. A theoretical basis of the research was Gudykunst’s theory of anxiety/uncertainty management. The basic methods represented the observation of natural situation and interview with “the people on the spot” (Lithuanian residents). The findings of the research show that Lithuanian residents’ communication in business situations is effective, they are capable of managing anxiety and uncertainty better than at home or non-professional environment