Balys Sruoga - traditional and contemporary conception

Balys Sruoga yra vienas tų literatūros klasikų, kurių kūryba gana išsamiai analizuota. Jam skirtos kelios didesnės ar mažesnės apimties monografijos, studijiniai straipsniai, baigiami leisti išsamiais komentarais aprūpinti akademiniai raštai. Monografijos objektas -kiek mažiau analizuotas ankstyvasis kūrybos laikotarpis, tyrinėjimo aspektas - tradicijos ir modernumo santykis 1911-1929 metų Balio Sruogos literatūros kritikos, lyrikos tekstuose, vertimuose. Į pati modernumą žvelgiama visiškai kitaip, nei jis buvo suprantamas paties B. Sruogos ir jo amžininkų. Pasirinkta postmodernizmo siūloma filosofinė modernumo epistema leidžia naujai lietuvių literatūrologijos kontekste pamatyti modernumo ir tautosakinės bei klasikinės tradicijos santykį. Koreguojama rašytojo ankstyvosios kūrybos modernizmo samprata. Sruogos modernizmas pasižymi svarbiausiais bruožais, būdingais vakarietiškajam ankstvvajam fin-de-siècle modernizmui (idealizmo ir materializmo sintezė, individualumo ir tautiškumo sąsaja, lyrizmo, sentimentalizmo, intuityvizmo ir realizmo, natūralizmo elementų sąjunga). Siūloma postmoderni heterogeninio ir ne tik epigoniškai pernešto, bet ir su nacionaline kultūra glaudžiai susieto modernizmo koncepcija. Heterogeninio modernizmo samprata padeda identifikuoti ir plačiau apmąstyti (neo)romantizmo, realizmo, simbolizmo, impresionizmo, ekspresionizmo ir kitų literatūrinių judėjimų idėjų sudėtingą samplaiką. Balio Sruogos poezijoje ir literatūros kritikoje ne tik išryškinami atskiri tos samplaikos dėmenų atspindžiai, bet ir bandoma apibrėžti tų jų specifiškumą bei tarpusavio santykį. Taip šis tyrimas įsilieja į grupę darbų, tikslinančių komplikuotą ankstyvojo lietuvių literatūrinio modernizmo tapatybę. Novatoriška monografijos dalis - Sruogos literatūros kritikos analizė. Tiriant Sruogos modernizmo viziją ir integralų literatūros analizės metodą, pasitelktas platus vokiečių estetinės minties kontekstas, aptariant jo simbolizmo sampratą - įvairiapusė rusų simbolizmo estetikos refleksija. Sruogos literatūros kritika - tai sąmoningas naujojo meno teorijos kūrimas, modernistinės kūrybos manifestacija ir kartu asmenybinė jos motyvacija bei intelektualinė saviinterpretacija. Sruogos lyrika analizuojama bandant užčiuopti skirtingus heterogeninio modernizmo požymius bei gebėjimą aiškiai suformuluoti komplikuotą jų tarpusavio santykį. Atskleidžiama, kuriais atvejais tęsiama maironiškoji romantinė poetinė tradicija, kada jau ryškūs simbolistiniai, impresionistiniai, ekspresionistiniai ar net iš dalies siurrealistiniai eilėraščio struktūros, lyrinio subjekto, poetinės kalbos pokyčiai. Platus rasų simbolizmo soliarinės tradicijos kontekstas padeda geriau suvokti poeto eilėraščių soliarinius įvaizdžius. Vertimams Sruogos pasirinktų autorių tekstų analizė susieta su monografijos struktūra -lietuvių rašytojo poetiniais bei estetiniais interesais. Sruogos vertimai - tai pačių ryškiausių modernizmo pavyzdžių populiarinimas. Vertimuose ir lyrikoje Sruoga sujungė įvairius fin-de-siècle modernizmo srovių stilistinius elementus, įteisino mitologinės praeities ir modernios dabarties originalų junginį. Sruogos lyrika - intuityvaus, asociatyvaus, antiretorinio, antibuitinio, spontaniško, originalaus ir artistiško poetinio mąstymo Lietuvoje pradininkė. Jos modernistinis variantas, susiformavęs tarp romantizmo ir ekspresionizmo poetikų, yra stilistiškai heterogeniškas, žymi bendrąją ankstyvojo lietuvių modernizmo paradigmą.Balys Sruoga is one of those literary classics, whose oeuvre is quite thoroughly analyzed. Several monographs and numerous articles have been dedicated to him, academic writings, complete with comprehensive comments are in the final stage of publication. The subject of the monograph is the early time period of B. Sruoga’s creative, which has not been extensively analyzed, the aspect of study is the relation between tradition and modernity in B. Sruoga’s literary criticism, lyrics and translation texts, written in 1911-1929. Modernity itself is looked upon differently than it was understood by B. Sruoga and his contemporaries. The chosen postmodern philosophic modernity episystem allows for seeing a relation between modernity and folklore and classic tradition in the Lithuanian literary criticism context. The concept of modernism of the early creative of the author is corrected. Sruoga’s modernism characterizes with the most important traits, characteristic of the early Western fin-de-siècle modernism (synthesis of idealism and materialism, relation between individuality and nationality, unity of elements of lyricism, sentimentalism, intuitivism, realism and naturalism). A postmodern concept of heterogeneous modernism, both epigonously experienced and related with the national culture is suggested, since it helps to identify a complicated combination of ideas of (neo)romanticism, realism, symbolism, impressionism, expressionism and other literary movements. B. Sruoga’s poetry and literary criticism both highlights individual reflections of the compounds of the combination and attempts to define their specificity and interrelations thus the study becomes a part of the group of studies, clarifying the complicated identity of early Lithuanian literary modernism