KALBĖTOJO FUNKCINĖS GRAMATIKOS ĮVADAS

Gentinė sąvoka funkcinė gramatika reikalautų pirmiausia aptarti jos formavimąsi ir pobūdį, tačiau į platesnes pozicijas patenka kalbėtojo (teksto kūrėjo) vaidmuo tiek kalbinėje veikloje, tiek aiškinantis kalbos vaidmenį individo ir visuomenės gyvenime, tai daugiausia lemia ir požiūrį į kalbą apskritai, jos esmę ir prigimtį. Todėl pirmiausia reikia trumpai pažvelgti į šias, galima sakyti, amžinas problemas, keliamas nuo antikos laikų iki mūsų dienų. Funkcinės gramatikos sampratai pamatus klojo funkcinio požiūrio į kalbą formavimasis ir neterminologizuotos užuominos apie atskiras kalbos funkcijas. Daugiausia mums rūpi aptarti šių dienų kalbėtojo funkcinės gramatikos teorinius pamatus, išdėstytus S. Diko, A. Sievierskos ir jų sekėjų darbuose. Be to, manome, kad į minėtas teorijas galima integruoti kitų funkcinės ir nefunkcinės gramatikos pakraipų aprašų produktyvias koncepcijas