Appearance principles of high rise buildings in the city center: visual efect to historical heritage, regulation proposals / Aukštybinių pastatų miesto centre atsiradimo principai: vizualinis poveikis istoriniam paveldui, reglamentavimo siūlymai

High rise buildings is the phenomenon of XXI century, the expression of city’s economic and political power. This is the reflection of contemporary, modern and attractive city. Very often high rise buildings, who are characterized by a unique morphology, the parameters of high, density and intensity, are built near the historic center areas and cause irreversible visual impact on the historic sites, fundamentally altering the silhouette of the city. As a result, new problems and challenges appear. In this article the evolution of high rise buildings according to London, Jerusalem, Ottawa, Vilnius cities examples is analysed, the latest methodological principles which are applicable to control the development of high-rise buildings in the central parts of the city, while providing preservation and representation of cultural heritage are discussed. The latest computer technologies which are applied in urban regulations are presented. In case of Lithuania, high-rise building spatial development, general, spatial planning documents, urban design concepts, and monitoring of virtual city panoramas are reviewed. Comparative analysis in order to find out the essential methodological differences between cities regulation systems is done. Santrauka Aukštybiniai pastatai – XXI a. fenomenas, miestų ekonominės, politinės galios išraiška. Tai šiuolaikinio, modernaus ir patrauklaus miesto atspindys. Labai dažnai aukštybinis užstatymas, pasižymintis savita morfologija, aukščio ir tūrio parametrais, dideliu užstatymo tankiu ir intensyvumu, atsiranda istorinių centrų prieigose, sukeldamas negrįžtamą vizualinį poveikį istoriniam paveldui, iš esmės pakeisdamas miesto siluetą. Dėl to atsiranda naujų problemų ir uždavinių. Straipsnyje nagrinėjama aukštybinių pastatų reglamentavimo evoliucija pagal Londono, Jeruzalės, Otavos ir Vilniaus miestų pavyzdį. Norint suvaldyti aukštybinių pastatų plėtrą šių miestų centrinėse dalyse, taikomi naujausi metodologiniai principai, numatant išsaugoti ir reprezentuoti ir kultūros paveldo objektus. Aptariamos naujausių kompiuterinių technologijų taikymo galimybės reglamentuojant miestus. Lietuvos atveju apžvelgiama Vilniaus miesto aukštybinių pastatų statybos raida, bendrojo, specialiojo planavimo dokumentai, parengtos koncepcijos, virtualių miesto panoramų monitoringas. Atliekama lyginamoji analizė, norint išsiaiškinti esminius metodologijų ir reglamentavimo skirtumus miestuose. Reikšminiai žodžiai: aukštybinis užstatymas, užstatymo morfotipas, istorinis paveldas, miesto panoramos, vizualinė apsauga, metodologija, erdvinis miesto valdymas, reglamentas