SOCIOLOGIJA IR REFLEKTYVUMAS

Straipsnio tikslas - išnagrinėti metodologinius sociologinio reflektyvumo sąvokos aspektus ir parodyti šios sąvokos svarbą mėginant suprasti pliuralistinę ir fragmentišką šiuolaikinės sociologijos sklaidą. Šiandienos sociologijos identitetas apima gana įvairias ir skirtingas teorines kryptis, kurių atstovai ne tik papildo, bet ir kritiškai peržiūri konvencinius sociologijos aiškinimo principus. Palyginti su ankstesniuoju laikotarpiu, gerokai sustiprėjo nepasitikėjimas "išorinių" socialinių faktų tiesa. Reflektyviosios sociologijos žvilgsnis vis labiau krypsta į kontekstinius ir pragmatinius akademinės veiklos aspektus. Anksčiau sociologinio aiškinimo formos nebūdavo metodiškai įtraukiamos į sociologinę analizę, o pastaraisiais dešimtmečiais kritiška reflektyvumo samprata darosi neatskiriama pačios sociologijos dalis. Lyginant su ankstesniuoju teorinės sintezės polinkiu, šiuolaikinė sociologija, kad ir su išlygomis, plėtoja visiškai priešingą - daugiaparadigmį, iš dalies netgi fragmentišką modelį. Sociologijos identitetą dabar formuoja: 1) vidinė disciplinos diferenciacija ir reliatyvus kontekstas; 2) pastangos kritiškai įvertinti socialinius mokslinius tikrovės aiškinimus; 3) skeptiškas požiūris į "reprezentacijas"; 4) "performatyvinis" kritikos pobūdis; 5) neapibrėžtumo patyrimas, kurį sustiprina diskusinis, diskursyvus ir reflektyvus sociologijos pobūdis. Prasminiai žodžiai: metateorija, metodologinis reflektyvumas, neapibrėžtumas, Peterio Wincho tezė. SOCIOLOGY AND REFLEXIVITY Algimantas Valantiejus Summary The aim of the article is to explore the concept of methodological reflexivity by specifying the historical aspects of its contemporary development and by casting light on the pluralistic and fragmentary character of contemporary sociological thought. The contemporary sociological identity has been shaped in reference to some negative discrepancy between the postpositivistic and the modernist principles. As the self-sufficient social facts or the reality sui generis is treated with distrust, the emphasis is laid upon contextual, pragmatic aspects of academic activity. Unlike the conventional sociology which was not concerned of how the forms of sociological explanation were systemically incorporated and implemented in ordinary scientific practices, the sociological concept ofreflexivity of last decades was formulated as the integral part of sociological inquiry, aimed at the methodological complexity and actual practice of social sciences. In any case, the turn of latter-day sociological inquiry, as compared with the traditional attempt to apply one and the only theoretical synthesis, shows that under the new perspective the sociology undergoes a radical reframing. The new sociological identity is being shaped by 1) fragmentary and relative context; 2) the attempts of reflexive methodology to systemically and critically evaluate the social-scientific accounts of reality; 3) the skeptical treatment of "representations"; 4) the "performative" character of critical activity; 5) experience of indeterminacy conditioned by a) the antithesis between the conventional and the new theoretical projects; b) the social aspects of scientific activity which include the conversational, discursive and reflexive dimensions. Keywords: metatheory, methodological reflexivity, indeterminacy, Peter Winch's thesis