Būsto įsigijimo sąlygų įtaka jaunimui įsitvirtinti nacionalinėje darbo rinkoje

Ekonomikos raidos požiūriu svarbu, kad jaunimas sėkmingai dalyvautų darbo rinkoje. Didesnis jaunimo užimtumas ir mažesnis nedarbas reiškia ilgesnį atskiros gyventojų kartos ekonominio aktyvumo laikotarpį ir spartesnę šalies ūkio plėtrą. Lietuvos gyventojų užimtumo didėjimo tendencija būdinga vidutinio ir vyresnio amžiaus asmenims, bet ne jaunimui. Jaunimo iki 25 metų užimtumas daugiausia mažėja dėl padidėjusios emigracijos į Vakarų šalis. Kiekvienais metais mūsų šalį palieka nemažai protingų, išsilavinusių jaunų žmonių. Dalis jų vyksta tęsti mokslų, stažuotis arba randa darbą pagal specialybę. Kiti savo diplomą iškeičia į nekvalifikuotą, bet geriau nei Lietuvoje mokamą darbą. Vykstant vienpusei darbo jėgos, ypač kvalifikuotos, emigracijai, šalis patiria akivaizdžių nuostolių – prarandamos valstybės investicijos, įdėtos į žmogiškąjį kapitalą; mažėja sukuriamas produktas ir kt. Mokslinėje literatūroje pažymima, kad nuosavo būsto turėjimas prisideda prie emigracijos stabdymo. Straipsnyje nagrinėjama, kokią įtaką turi gyvenamojo būsto įsigijimo sąlygos jaunimo įsitvirtinimui nacionalinėje darbo rinkoje. Atlikta sociologinė aukštųjų mokyklų studentų apklausa parodė, kad dauguma jaunų žmonių siekia kuo greičiau pradėti darbinę veiklą ir kuo didesnių atlyginimų, kad galėtų paimti būsto paskolą. Vyriausybė negali tiesiogiai dalyvauti atlyginimų didinimo procese (išskyrus minimalaus atlyginimo nustatymą), o keldama darbo užmokestį biudžetiniams darbuotojams bei valstybės tarnautojams, tik prisideda prie biudžeto išlaidų didinimo. Todėl straipsnyje, išanalizavus būsto rinkos struktūrą Lietuvoje, gyvenamojo būsto įsigijimo galimybes, valstybės teikiamos paramos jaunimui problemas, teikiami pasiūlymai, galintys daryti įtaką jaunimo apsirūpinimo būstu problemos sprendimui