Erdvė ir laikas Šatrijos Raganos apysakose

Idealistinės ir materialistinės filosofijos atstovai skirtingai suvokia ir traktuoja laiką ir erdvę. Aptardama I. Kanto požiūrį į laiko ir erdvės kategorijas, filosofė K. Rickevičiūtė rašė: „Abi šios sąvokos, anot I. Kanto, yra grynai subjektyvios, būdingos žmogaus pažinimui. Jutiminį pažinimą esą apsprendžia erdvė ir laikas. Jų dėka jutiminiai duomenys grupuojami erdvėje vienas šalia kito ir laike – vienas paskui kitą. Tačiau sugebėjimas suvokti reiškinius erdvėje ir laike, I. Kanto požiūriu, yra tik žmogaus sąmonės aktyvumo išdava, kuri nieko nepasako apie tai, kokie daiktai yra iš tikrųjų.“ Tai tik vienas filosofiškas laiko ir erdvės kategorijų aiškinimas. Visiškai priešingai mano materialistai. „Pripažinęs objektyvų materialaus pasaulio egzistavimą, L. Feuerbachas gynė materialistinį erdvės ir laiko, būtinumo, dėsningumo ir priežastingumo supratimą. Erdvė ir laikas, jo supratimu, yra pagrindinės materijos egzistavimo formos. Jis kovojo su kantišku ir apskritai idealistiniu erdvės ir laiko aiškinimu, pripažino šių būties formų objektyvumą.“ Kaip matome, filosofijoje yra du skirtingi, vienas kitam priešingi laiko ir erdvės kategorijų aiškinimai. Išskyriau ir pabrėžiau juos todėl, kad rašytojo kūryboje visada atsispindi jo pasaulėžiūra, gyvenimo patirtis, jo epochos dvasia, jo laiko idėjos ir problemos