Priverstinis lenkų grįžimas į Tėvynę

Lietuvos istorijos moksle bene pati svarbiausia tyrinėjimų tematika susieta su mūsų kaimyninės Lenkijos istorija. Abiejų tautų susipynę praeities tarpsniai natūraliai mus įpareigoja ne tik tyrinėti analogiškus ar bendrus istorijos įvykius, bet ir nuolat domėtis Lenkijos is toriografijos pasiekimais, jais pasinaudoti, juos vertinti. Tai atveria puikias galimybes abiejų šalių istorikams bendradarbiauti, gilinant aktualių praeities įvykių supratimą. Naujausiųjų laikų Lietuvos lenkų istorijos specialistė dr. Vitalija Stravinskienė, kelių monografijų ir keliolikos mokslinių straipsnių autorė, parengė solidų, vertingą ir aktualų tyrinėjimą, skirtą pokarinei lenkų repatriacijai iš Lietuvos. Būtina priminti, kad iš Lietuvos TSR į Lenkiją persikelti galėjo tik iki Antrojo pasaulinio karo buvę Lenkijos piliečiai lenkai ir žydai su šeimomis, o į Lietuvą atvykti galėjo lietuviai iš Lenkijos (tiesa, tokių buvo tik 14 asmenų). Tad, suprantama, kalbama apie Vilniaus miesto ir Vilniaus krašto gyventojus. Likusioje Lietuvos teritorijoje, įvairiais apskaičiavimais, gyveno keliasdešimt tūkstančių žmonių, save vadinančių lenkais. Bet jiems išvykti nebuvo galima, nes komunistinė valdžia be jokių išimčių juos laikė sulenkintais lietuviais. V. Stravinskienės monografija – tai neatsitiktinis jos darbas ir ji nėra naujokė, nes ne vienus metus mokslininkė skyrė dėmesį šiai problemai, o besidomintys šiais klausimais galėjo paskaityti jos publikuotus straipsnius, kurie nurodyti monografijos literatūros sąraše