Auditorijų plėtra meno institucijų lauke. Lietuvos meno galerijų atvejai

Kylantis patirties ekonomikos amžius skatina muziejus ir galerijas (kaip ir kitus kūrybinio sektoriaus dalyvius) ieškoti naujų būdų ir metodų, padedančių suprasti visuomenę ir auditorijas, jų lūkesčius bei poreikius. Siekiama suformuoti tokias organizacines struktūras ir vadybos priemones, kurios leistų kurti naujus veiklos produktyvumo vertinimus, inovatyvius komunikacijos modelius, formuoti kitokį požiūrį į informacijos valdymą bei naudojimą. Daugelis kūrybinio sektoriaus tyrėjų, analizuodami svarbiausius dabarties kultūros institucijų iššūkius, pabrėžia misijos ir tapatybės svarbą, poreikį plėsti auditorijas ir pritraukti naujų finansinių resursų. Nykstanti kultūros ir komercijos riba skatina iš naujo įtvirtinti savo tapatybę ir vietą visuomenėje. Auganti konkurencija kūrybinių industrijų lauke, būtinybė konkuruoti laisvalaikio pramogų rinkoje verčia prisitaikyti prie naujų sąlygų, permąstyti institucijos struktūrą, parodų eksponavimo ir pristatymo būdus, jas lydinčias programas ir paslaugas. Taigi šiandien muziejai ir galerijos kaip niekada yra nukreipti į auditorijas: ekspozicijos formuojamos siekiant patenkinti specifinius tikslinių auditorijų poreikius; leidiniai kuriami tam tikriems auditorijų segmentams, o tyrimai apima ir auditorijas, ir kolekcijas. Pvz., JAV muziejų veiklos sėkmė matuojama pagal tokius indikatorius kaip muziejaus pasiekiamumas gaunantiems žemas pajamas, dėmesys edukacijai ir įvairioms mažumų grupėms bei institucijos įsipareigojimas nuolat vertinti savo paslaugas