Valstybininkas ir jo valstybė: Kikeronas apie respubliką

Straipsnyje aiškinama Kikerono valstybės teorija, kulminuojanti stabiliausios politinės valdysenos – respublikos – sampratoje, grindžiamoje kritiškai išrankia trijų paprastų valstybės formų – monarchijos, aristokratijos ir demokratijos – sinteze. Nors Kikeronas minėtąsias formas skyrium atmeta, jis vis dėlto mano, kad jas apdairiai jungiant, sutelkus įvairius politinius jų dėmenis į ypatingą tarpusavio priklausomybės sąrangą, galima sukurti naują valstybės formą – respubliką, – kartu ištaisant ir pašalinant trūkumus, būdingus trims paprastoms valstybės formoms pavieniui. Vadinasi, respublika – tai sudėtinė valstybės forma, kurioje jungiami ir derinami įvairūs politiniai monarchijos, aristokratijos ir demokratijos aspektai, siekiant sukurti pastovesnę ir stabilesnę politinę valdyseną. Esminiai žodžiai: antika, helenizmas, Kikeronas, filosofija, politika, valstybė, monarchija, aristokratija, demokratija, respublika, valstybininkystė.The article explains Cicero’s theory of state culminating in the conception of the commonwealth, the most stable form of political governance, grounded on a critically selective synthesis of the three simple forms of state: monarchy, aristocracy, and democracy. Though Cicero discards the latter individually, he nevertheless thinks that by bringing them together and arranging their diverse political elements into a special structure of interdependence, a new form of state – the commonwealth – may emerge which would correct and overcome all the defects and shortcomings infecting the three simple forms of state, separately. The commonwealth, therefore, is a composite form of state that attempts to combine and mix various political aspects of monarchy, aristocracy, and democracy in order to produce a more stable and permanent form of political governance. Keywords: classical antiquity, Hellenistic period, Cicero, philosophy, politics, state, monarchy, aristocracy, democracy, commonwealth, statesmanship