Šiuolaikinės (e)migracijos veidai ir patirtys

Lauros Laurušaitės monografija Literatūra, mobilumas, imago: lietuvių ir latvių XXI a. (e)migracijos patirtys skirta naujausiajai lietuvių ir latvių (e)migracinės tematikos literatūrai ir įsirašo bei papildo už Lietuvos ir Latvijos ribų kuriamos literatūros lauką. L. Laurušaitei rūpi aptarti tose literatūrose besiskleidžiančias įvairialypes migracijos patirtis – kaip „dar vieno nūdienos pertrūkio istorija, besiskleidžianti sandūroje su įvairiomis kitomis kultūromis“ (p. 8). Beveik visi monografijoje keliami klausimai pirmiausia sietini su itin sparčiai pastaraisiais dešimtmečiais didėjusia lietuvių ir latvių (e)migracija ir šiandieniu šių tautų atvirumu ir / ar uždarumu (!) pasauliui. Į knygos pavadinimą iškelta trinarė frazė monografijos autorės pasirinkta kaip kritinio tyrimo branduolys – literatūra, mobilumas, imago. Įvade paaiškinama, kad „[m]obilumas implikuoja šiuolaikinių lietuvių ir latvių keliavimą ir reprezentacinį lankstumą, taip pat ir įvaizdžių judumą, literatūra – jų grožinę (publicistinę, eseistinę) realizaciją tektuose, dažnai įsivaizduotą ir sutirštintą, nes šiuolaikinė (e)migracijos literatūra yra tapusi vidinio mobilumo – įvairių tautų tarpusavio įtakų ir tautinių savirefleksijų – naratyvine vieta. Reikšminis komponentas imago nurodo į metodologinį monografijos vektorių – imagologiją, kuri padeda sekti, kaip (e)migracijos literatūroje skleidžiasi santykis tarp savo bei kitų įsivaizduojamo „aš“ ir vaizduojamo „aš“ (p. 23)